Apgavai save

Tavęs nebuvo, kol vaikai užaugo,
Tai vyriškiems pečiams gal per sunku?..
O jiems labai reikėjo tėvo, draugo,
Ant tavo kelių pokalbių ilgų.

Grįžai namo labai daug  nebetekęs,
Manai, šeima tave priims, priglaus.
Į širdis juk skausmu užžėlė takas,
Sunku juo pereiti, sunku, neklausk.

Ir aš kitokia - jau nesuvirpėjau,
Kai apkabinti pabandei mane.
Tą šilumą išpustė laiko vėjai,
Raudodami kas kartą kamine.

Grįžai tu laisvės daug prisiragavęs
Ir tik dabar, dabar gal supratai,
Kad ne kitus, save likai apgavęs,
Aplink tave - vien traškantys ledai.