Visus žodžius jau išsakiau.
Beliko vienas- pats svarbiausias.
Ilgai jį su savim nešiau,
Kol supratau- nebepakelsiu.
Neišlaikysiu jo ilgiau-
Jis vis sunkėja ir sunkėja,
Mintim kasdienėm maitinau-
Kad toks išaugs- nesitikėjau.
Norėjau jo atsikratyt, apšmeižt,
Išjuodint, pasityčiot…
Ir net pati nepajutau-
Našta visom spalvom pražydo.