„““

Išdalinau aš savąjį gyvenimą
Ir tiesą sakant gan pigiai...
Septynios naktys nemigos,
Du ilgūs vakarai...

Mėnuliui aš atidaviau tik viltį,
O saulei liko šiluma.
Tikėjimą aš palikau praeiviui,
Kurį buvau sutikus kažkada...

Deja, bet skausmo niekas nenorėjo,
Tad teko jį skandinti praeity,
O meilei atsirado daug pirkėjų,
Bet ji seniai prasmego užmaršty.

Turėjau dar truputį džiaugsmo,
Išdalinau visiems, kam skauda...
Ir tuos jausmus, kuriuos galbūt dar tau jaučiau,
Paleidau juos į orą, susirinki sau...