Mano princas...
Jis kažkur toli...
Žiūriu į jo nuotrauką
Ir ilgesys širdy...
Aš žinau, kad mes nebūsime kartu...
Bet svajoti ir tikėti neuždrausi...
Ir viltis visad bus gyva širdy...
Aš matau jį sapnuose
Ten mes galim būt kartu...
Nors realybėje, nelemta, ne
Aš vistiek tik jį myliu!
Man sako:,, Tu pamirški,
Išmesk jį iš galvos“
Bet kaip gali pamiršti
Jei myli...
Jei myli ir regi sapnuos...
Aš negaliu savęs išduot
Ir to nenoriu!
Nes suteikė man laimės meilė ta
Galbūt daugiau nei man
Bet kas suteikti gali
Tai kas kad meilė ši
Be atsako
Tai kas, vistiek širdy
Ją nešiu kaip ugnelę, kuri visad liepsnos ir niekad neužges...
O meile...
2009-06-14 14:39
bet man patiko kad žmogus išdrįsta pasidalinti
tuo ką kitas gėdijasi... ir ne tokia jau tragedija,
visai smagiai persiskaitė.
2009-06-13 16:59
Iš tokios didžios tragedijos, gavosi komedija. Atsiprašau, bet tikrai juokinga. :)
2009-06-13 16:19
Pažįstama, išgyventa, tačiau nieko daugiau. Mano paskutinis eilius lygiai tokia pat tema parašytas, pasiskaitykit...
2009-06-12 23:45
Pritariu la ryla.
2009-06-12 23:26
sutinku su la ryla...
2009-06-12 22:56
Perskaičiau... žvilgt į autoriaus info - "akurat"...
...visi pirmieji - "princai" (nepamirštamieji), bet nesisielok, bus dar karalių, net imperatorių... Žiūrėk, imsi už kokio visatos valdovo ir ištekėsi...
:)
2009-06-12 22:31
Ir nerašyk pavadinimų didžiosiomis raidėmis. Pigiai atrodo.
2009-06-12 22:28
Na, taip, neįsižeisk, bet tai tekstas į nuo kitų akių slepiamą dienoraštį arba ašaros į draugės petį, kurias ne visiems jauku ar įdomu matyti. Ašaros ir yra ašaros, ne poezija.
2009-06-12 22:26
Tu per daug pritsitsvaigutsi kvaitsiukė, pet pa.
2009-06-12 21:46
*bandyta
2009-06-12 21:45
Šiaip čia tik išdėstytos mintys, tačiau be jokio rimo...Skaityti nelabai įdomu nors ir bandyti šiuo eilėraščiu išsakyti jausmus..
2009-06-12 21:42
Jeeetuus....ne eilėraštis...nė iš tolo...dienoraščio išplėštas lapas ne daugiau...banalu ir sena