Vingiuotas ir akmenuotas lydintysis
nutiestas link vietos, kur jokia dvasia manęs neprisimins,
visų, tikėjimą išsirinkusių, autoritetą
stebintis iš toli, neleidžiantis paklysti.
Tarp Begalės draugų, Aš stoviu vienas,
su manimi, tik tai, ką nuo gimimo,
davė Dievas,
ir nors širdyje, dar dega siela
laukdama, kol sudegins visą dieną,
Aš jau pasidaviau.


Katulis







