Taip noriu panirti
į šilko švelnuma,
ir pasimiršti laike.
Lai jausmus kutena
Kvapnūs plaukų galiukai.
Lai krenta lietumi.
Ant nuogumo mano.
Te protas tyli, ir groja
Mano būties melodija.
Man visiai nesvarbu
Kuo vardu esi.
ir prieš ką lenkiesi.
Leisk nugrimst švelnumu,
šiluma prisiglauski
ir ramybe suvystik jausmus.
Lai miega “ego”
aš tau šypsosiuos
vaikiškai naiviai
Aprengęs tą savastį
apsvaigęs laime
lytėsiu ir žaisiu.