Nedovanokit mums gėlių... Mes pačios – gėlės!
Kaip gėlės skleidžiamės ir žydim, juk pavasaris!
Ir akys kažko blizga, kaip rasa ant žiedo,
Ir mintys lengvos, nekasdienės, truputį patrakę...
Padovanokite gėlių, kai mums pabos žydėti.
Tepriekaištauja gėlės, kad mintis nedūksta...
Lai įkvepia jos mus ir vėl švytėti
Ir būti gėlėmis kitiems, kuriems jų trūksta.