Giesmė medžiui

... Tądien vėlai saulė kėlės -
gedėjo medžio,
kurį negailestingai
nakties žaibai
perpus perskėlė.
Grūmojo vėjui,
kad nupūsti žaibų
neįstengė ar
nesuspėjo.
O gal ir geriau?
Kruopščios rankos
kryžių padarė
ir leido iš naujo
prasmingai gyvent.
O kitas galėjo
per kaminą vėjais
paleist
ir šakas
sukūrent...