Ant drebančių rankų tu atneši lietų
Užpūtęs pavojus, paslėpęs vargus.
Ir dega, liepsnoja delnuose raukšlėtuos
Kas buvę ir būna ir ko nebebus.
Sušildai parėjus ir krentant pagauni.
Tu didelis vėjas, tu klegantis paukštis
Pavargusią dieną iš naujo pasėji
Ir žalia išdygsta – ir vėl ima aušti.