Pabudęs ryte
O gal vakare
Jei atvirai,
Tikrai nežinau,
Pramerkęs akis
Išvydau juodą saulę.
Prie jos juodą dangų
Už jų juodą minią.
Mačiau ir Tave, ir jį, ir juos.
Mačiau jūs visus.
Tik nežinau kas yra kas -
Visi jūs juodai vienodi...
Čia kalti akiniai nuo saulės. Pamiršai nusiimti :)
O, šiaip, tai eilutės skaudokos. Ir, matau, labai į pesimizmą linkstama. Tai gali tiesiog atsibosti.
Daugiau spalvų! ( Čia toks mano moralas, kurių pati labai nemėgstu :) )
Jei manęs paklaustų, ko man labiausiai gailu šiam pasauly, tai atsakyčiau, kad aklųjų. Todėl patinka viskas, kas bando juos suprast ir taip pat užjaučia. Štai todėl patiko ir šis eilius. :)