Už lango vėl taip negražu,
saulutės jau aš nerandu.
Iš pačio ryto, taip anksti,
diena yra labai baisi.
Tingėti ir neišeitis,
padėt negali net Murklys.
Vis bando kviest pažaist mane,
bet nesinori. Vaje vaje...
Ir nei sesulės, nei broliuko,
nėra ką veikti be bičiulio.
Čia ne taip, kaip mūs kieme,
rasi draugą, nebėda.
Vis žiovulys mane kankina,
Saulelė miega, nebūdinga.
Ir ką daryt nesuprantu,
turbūt dieną ši tinginių!