Susipyko du draugai,
vienas piešia atbulai.
Kitas trina ką nereikia,
na ir va, chaosas, streikas!
- Aš piešiu labai gražiai.
- Tu pieši taip atbulai!
- Tu trini ką tau nereikia,
ir keli abiems mums streiką!
- Na ir kas, vis tiek trinu.
Neuždrausi man vargu, -
pešasi abu draugai,
oi, kaip mums taip negerai.
Nei papiešti, nei ištrinti.
Reikia čia man sutvarkyti!
Atsibodo iš tiesų,
Barnių tų nepastovių!
Ir dabar aš pasakau,
taiką skelbiu, pavargau.
Nuo tų barnių nuolatinių
Man įskausta ties smilkiniu!
Pagalvojo jie abu,
ir suprato daug tiesų.
Kad nereikia būt piktiems,
ir draugauti, būt geriems.
2022-04-14 09:12
Blogojo piešimo aka-de-mistika.
2009-06-15 15:58
Dėkui :)
2009-06-12 23:06
šaunus moralas, keletą klaidelių pataisiau:
vis tiek rašoma atskirai,
trinti ką, o ne trinto ko,
ties smilkiniu - be nosinės.
2009-06-10 11:58
Dekui :)
2009-06-10 10:47
Aciu labai. :)
Stengsiuosi :)
2009-06-10 04:50
truputuką rimuojat pritemptai, bet neblogai.. ypač užmačius apie paišybą atbulom man patinka
:)
2009-06-09 23:42
Aš taip pat manau, kad pirma strofa superinė :)
2009-06-09 21:57
pirma strofa tai superinė :)
2009-06-09 21:54
Gera tema, nuoširdu, pamokantis kūrinukas. Gražus eiliukas bus, jei dar pašlifuosi ritmq, kirčius pažiūrėsi, skiemenukus paskaičiuosi. Sėkmės. Tu gali rašyti.