Žemė- mūsų namai

Žeme, tu mūsų namai,
Prieglobstis, užuovėja saugi.
Laukus ir pievas papuoši širdies žiedais.

Žeme, tu mus sušildai, maitini.
Tavo ašaros, pavirtusios gaiviu lietum,
po darbų mus atgaivina.

Žeme, kiek ašarų sugėrei,
matei perklupusius, rankas į dangų tiesiančius.
Tave sprogdino, degino pikta ranka
ir tavo aimanų girdėti nenorėjo.

Žeme, kiek nesantaikos karų matei,
lyg tavo glėbyje visiems per maža būtų vietos,
o tu, kaip motina gera, atleisdavai, tylėjai.

Žeme, tu motina visų.
Tave suprast, pakeist save mes nenorėjom,
už tai atleiski mums paklydusiems, kaltiems,
atleiski mums kol dar tiki, kol dar gyva esi.