Ateisiu...

Ateisiu aš į Tavo vieno naktį
Pasiklausyt lakštingalų giesmės.
Saulėlydžio varsoj jau ieškau rakto,
Braidydama per liūdinčias žoles.

Ateisiu vieškeliu plačiai atvėrus
Duris iš savo vienišų namų.
Kada naktis šviesias žvaigždes išgėrus
Šalvena tyliai – tampa neramu.                         

Nelauk. Nereikia netgi pasitikti. –
Surasiu kelią naktyje pati!
Lydės pakelėje šviesi žaltvykslė,
Ir jausiu kad esi, esi arti.