Rašyk
Eilės (72260)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10356)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





KartaisAš KartaisAš

Sigė

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: klimbingupthewalls


Žmonės sako, kad tai tikra istorija. Žmonės sako, kad ją skaitė popieriuje. Žmonės sako, kad girdėjo gatvėse. Bet žmonės sako daug ką.

***

    Šopeno gatvė, už lango papilkėjęs nuo lietaus dangus. Šniokšdami ratais automobiliai skriejo šuorais pro šalį, bumsėjo ir šlakstė vandenį prie šaligatvių tiesiai ant lango, už kurio, galvą ant rankelių padėjusi sėdėjo Sigė. Jai nedaug, tik penkeri, o ir tie neseniai prasidėję.

    Sėdėjo parimusi ir skaičiavo lašelius, tyškančius ant palangės. Atrodė, kad tą vakarą taip nieko ir neįvyks. Seniai tėvai išvykę iš namų. Jie taip skubėję, jog Sigė, stovėdama už durų kambarėlyje ir laukdama, kol kas užeis, kad ji galėtų juos išgąsdinti, taip ir liko ten stovėti. Niekas neatėjo, tik apačioje po didelio paltų šiurenimo trinktelėjo laukujės durys ir balsai nutolo. Ji kaip peliukas šmurkštelėjo koridoriun ir vizgindama į uodegytę surištus plaukus persisvėrė per turėklą. Nieko nėra. Kojytėm pamataškavo tarp stipinų ir liuoktelėjo atgal į kambarį.

    „Nejau pamiršo? “ – balsiai galvojo Sigė, įsitaisiusi kambary tarp zuikių ir meškinų. „Pamiršo pabučiuoti“. Tokia ji nepabučiuota vaikštinėjo po namus. Iš pradžių vis stryktelėdavo ant laiptelių, bet ilgainiui tiesiog ritinėjosi kūliais ant kilimo. Kai lietus vėl prasidėjo, prisistūmė prie lango taburetę ir palipusi su zuikeliu rankoje, įsistebeilijo į pilkėjantį dangų. „Zuikuti, kai grįš namo, išgąsdinsim. Išgąsdinsim“. Ir skaičiavo jiedu lašelius kaip sekundes. Na, kur gi jie šitaip ilgai?

***

    Sigės tėvai nepaliko vienos namuose. Išbridę pusbačiais į lietų ir susiglaudę pečiais po skėčiu, jie buvo tikri, kad nuvedė ją pas kaimynus, kol nebus namuose.

    Prieš valandą ar kitą jiems paskambino iš ligoninės, ilgai kalbėjo nepažįstamas balsas ragelyje, paskui taip pat ilgai kalbėjo jų kaimynė. Dukrelę josios partrenkė tą vakarą. Per tą prakeiktą vakarą, pilant kaip iš kibiro. Atrodė prieš nelaimę, jog tai tiesiog lietus, skalaujantis grindis ir slūgstantis ant sielos, o tada jis tapo moterimi su dalge ant peties.

    Daugiau jie nieko per ragelį nesuprato, girdėjosi tik kūkčiojimai ir stumdymaisi prie telefono aparato, kuris dabar kalbės, kuris papasakos, kas atsitiko, bet niekaip jie nesuvokė, iš kur ta mašina.
Sigės tėvai, ilgai stovėjo glaudžiai susikibę ir dėkojo, kad jų mergaitė visiškai sveika. Greičiausiai apsivilko paltus ir vienas kitą ragindami įšoko pro duris į lietų. Susiglaudė po skėčiu ir skubiai nubrido šaligatviu.


***

    Grįžo jiedu negreitai, jau visai prie nakties. Kas keletą žingsnių jų vaitojimą dėl kaimynų mergaitės nutraukdavo lengvas atodūsis, jog Sigė saugi. Po kojomis pliaukšėjo vanduo, iš šono lašais pustė it sniegu, mama prisiglaudė prie tėčio ir pajautė po lietpalčiu ką kieto prie širdies.

-   Pasiėmei? O kam?
-   Juk šitaip pila, per žingsnį nematai.
-   Bet kam, juk neišdrįstum!
-   Lietus šią naktį vieną jau pasiėmė, nenoriu, kad paimtų sau ir mus.


    Ir vėl nutilę, pasvirę vienas arčiau kito, jie vilko kojas, spaudžiamas kūno žemyn, atšokusiom plytelėm. Iš papilkėjusio dangus patapo juodu, ir tik prie žibintų matėsi lietaus lašai, stumdomi vėjo.


***

    Sigė nejudėdama sėdėjo prie lango, zuikelis jau snaudė rankose, atlėpusios pliušinės ausys karojo prie peties. O Sigė laukė. Išgąsdins ji, kai grįš. Juk šitaip ilgai, šitaip ilgai ji skaičiavo lašelius, užmigti sau neleido. Stiklu bėgančio vandens ji nebematė, tik kai apšviesdavo žibintai jie blysksteldavo it iš niekur. Į kur žiūrėjo, nežinojo. Tik tikėjosi pamatyti iš tamsos išnyrančius tėvus.

    Po šitokio laukimo, ji vėl pamatė dvi žmogystas, susiglaudusias po skėčiu. Nelaukė ji, kol pamatys jų veidus, kažkoks jutimas atsirado, kad tai jie.

-    Zuikeli, atsibusk. Greičiau, greičiau, - ji lėkė laiptais mažom putniom kojytėm, - jie tuoj ateis. – Įslinko ji į jųjų kambarį ir šmurkštelėjo spinton. Ir tą akimirką į vidų lyg juodi, šlapi šešėliai įslinko permirkę tėvai. Viršui dungstelėjo uždaromos spintos durys.

-    Girdėjai?
-    Girdėjau, - pridėjęs ranką prie širdies, sumykė Sigės tėtis.
-    Viršuj kažkas yra, juk Sigė pas Gailius.
-    Tikrai, ne Sigė. - Mama pažvelgė į tėtį. – Ne, ne, juk neišdrįsi, - jis pridėjęs ranką prie širdies vidinėj palto pusėj iš lėto kopė laiptais. Daugiau nei karto neišgirdo bildesio, bet jautė, jautė viduje, kad ten kažkas yra. Ištraukė iš už skverno ginklą, nakties šviesoj sužibusį, ir atlenkė gaiduką. Tas Trakšt! jam perėjo per širdį. Nustūmęs seiles gerkle, nubraukė ranka lietaus šlapumą nuo kaktos ir stumtelėjo duris į tamsų kambarį.

    Mama stovėjo apačioj ir glaudėsi prie sienos, galvodama, ar tikrai jie nuvedė Sigę pas Gailius, ar nieko jai nenutiko. O kas jei ne? Tada juk ją šitie užklydėliai nuskriaust galėjo.

    O Sigė iš nirtulio ir laimės spintoje tūnodama drebėjo. Ji šitaip laukė, kol galės išgąsdinti. Ir štai, ir štai, tėvelis tuoj atvers duris. Iš nerimo ji muistėsi ir trypė kojom, nors stengėsi kaip galima išbūt tyliau.

    Ginkluotas tėvas jautė, kad spintoj kažkas kruta. Jam irgi nirtulys po kojas vaikščiojo ir kažkas krūtinėj plienu daužė, bandydamas laukan išlįsti. Tiršti kraujai suplūdo jam į smilkinius, kai prilietė ranka duris, raižytos spintos. Sigė tik tai to ir laukė. Jau tuoj, jau tuoj!

    Kai durys staigiai prasivėrė, ji stryktelėjo laukan, išrėkdama tik Buu!!

    Ir vienas Pykšt! iš tėvo rankos. Tiesiai jai į gerklę.

    Klyksmas pasigirdo apačioj po šūvio. Skriete užskrido laiptais motina ir įsiveržė į kambarį. Iš pistoleto rūko dūmai, sukdamiesi apie tėvo ranką. Spragtelėjo šviesos jungiklis. Ir klyksmas perskrodė visus namus. Krauju aplaistyta ant grindų trūkčiojo Sigė. Tėvo akys smigo kiaurai vaiką, motina suspaudė rankom gerklę taip iš jos dar daugiau išspausdama kraujų, kurie riebėdami pynėsi vieni per kitus. Ir tik vienas atodūsis išėjo iš tėvo krūtinės: „Mano Sigė“.

***

    Žmonės šneka, kad kažkas po šūvio iškvietė policiją. Žmonės šneka, kad nepažaboti instinktai kainavo Sigei gyvenimą. Žmonės šneka, kad tai tikra istorija. Bet žmonės daug ką šneka.
2009-06-07 15:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-20 23:25
JB
JB
Wow, puiku. Kabinantis ir sukrečiantis, dar kartą, puiku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-16 20:48
Sauleta naktis
graudu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-16 16:13
Ėtyta
Sakyt tiesiai? Perskaičiau, užkabino. Bet kodėl Sigę nušovė? Kodėl žmogus išdrįso nuspausti gaiduką? Neradau. Negilūs tavo tekstai. Skriaudžiami vaikai ir abejingi šiuolaikiniai tėvai – labai lengvas jaukas jauniesiems rašykams. Tik tam, kad tavo kūrinėlį paskaitytų, nušovei Sigę? Žiauru.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-14 00:47
tigriuko_draugas
Labai primena istrauka is David Goleman "Emocinis intelektas". Tik cia paversta i meniska istrauka. Toje knygoje panasia pastraipa norima pabrezti, zmogaus instinkta kovojant del savo gyvybes pajutus pavoju.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-11 18:10
Si bilė Sibire
vėl nepatinka pradžios ir pabaigos sakiniai.
visa kita lakoniškai puiku. ypatingai apie išeinančius tėvus. tiksliai pagautos detalės - gražu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 20:11
begemotas
''jei tėvai nesirūpina vaikų auklėjimu, jie skęsta balose''

    Čiučiundra
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-09 21:07
Kirais
A6 turiu pripažinti, kad buvo labai įdomu skaityti. Neturiu prie ko prikibti. Ačiū autoriui. Ačiū Klimb už rekomendaciją.

Ir visai nepritariu Šnekoriui.

Manau čia tik šaknelės, ką ištikrųjų autorius sugeba. Tai daug ką pasako, ir nereikia čia kelti per didelių reikalavimų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-09 18:31
Tyla Pajūry
Bliamba (atsiprasau), bet taip jausmingai. as net kvepavima prislopinau. zinojau, kad tetis gali nuspausti gaiduka, bet vis galvojau, o gal ne, ir... Bravo, tikrai. Tavo kuryba nuostabi, Brangus : )
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-08 23:08
Čia ne aš o Pilypukas
Graudu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 22:39
Mikė Lilikė
Nežiūrint į klaideles, sujaudino. Labiausiai man skaitant kliuvo netinkama žodžių tvarka sakiniuose, frazėse, bet visiškai sutinku su klimb: pataisyti nesunku. Pradžia ir pabaiga labai patiko, su tais žmonių šnekėjimais.
Sutinku ir su Šnekorium, bet negaliu nepastebėti, kad jis šiandien buvo pernelyg piktas. Tas matyti ir plika akimi... Kando, kando, kando. Formaliai žiūrint, jis teisus. Psichologiškai - ne, nes nepastebėjo dviejų, mano manymu, labai svarbių dalykų:
1. Tokį kūrinį galėjo parašyti tik labai jautrus žmogus
2. Tokių "muilo operų" mums daugiau reikėtų skaityti.
O zuikutis, beje, kurinyje turi labai svarbią rolę. Bent jau aš į jį įsikniaubiau keletą kartų veidu, kai labai labai baisu pasidarė... Žodžiu, toks žaibolaidis ar ką.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 21:10
klimbingupthewalls
rekomendavau tam, kad nepultumėt į spintą, nepamirštumėt vaikų, nešaudytumėt nematydami taikinio, ir t.t.
tiesiog pamokanti istorija.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 21:07
urbaite
Perskaičiusi bandžiau suvokti, kodėl šį kūrinį rekomendavo...
Taip ir lieku nesuvokusi
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 21:05
klimbingupthewalls
puikios Šnekoriaus pastabos, belieka pritart. bet šis darbas galėtų tapti puikui visiškai nesunkiai. tiesa, kad nebūtų toks nuspėjamas, galima būtų išimti epizodą kai Sigė pamato grįžtant tėvus ir palikti tik pasakojimą iš jų pusės. tarsi išgirsta bildėjimą, bet nei mes, nei jie nežino, ar ten Sigė, ar kas nors kraupaus, kas Sigę galėjo ir išgąsdinti, jeigu ji namie. na iki tik pabaigoje paaiškėtų, kad dukra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 20:57
Šnekorius
Pradėsiu nuo to, kad perskaitęs kūrinį labai nusivyliau. Tikėjausi rasti kažką ypatingo, o radau nesąmoningą muilo operą, kurios scenarijus dar ir perkrautas krūva visiškai nereikalingo balasto.O dabar detaliau: Ką galima skaityti popieriuje? JO struktūroje jokios informacijos nėra. Ir kaipžmonės galėjo atsidurti popieriuje. Juk rašote. Žmonės skaitė popieriuje. Tai vietos aplinkybė.Nesuprantu ir kaip tie automobiliai skriejo šuorais. bet dar labiau nesuprantu kaip mergaitei gali būti penkeri ir tie patys neseniai prasidėję. Išeina, kad penkeri iryra pirminis atskaitos taškas. Kad būtų penkti, tai dar suprasčiau, tačiau jei jau penkeri, tad jie tikrai ne tik neseniai prasidėję, bet jau tikrai suėję, o mergaitė eina šeštus metus, nes sulaukus penkerių prasideda šešti."Seniai tėvai išvykę iš namų" - Sakinys ne (mano nuomone) ne ką tepasakantis ir suformuluotas ne itin sklandžiai."Jie taip skubėję, jog Sigė, stovėdama už durų kambarėlyje ir laukdama, kol kas užeis, kad ji galėtų juos išgąsdinti, taip ir liko ten stovėti." O šis griozdiškas,perkrautas detalėmis, žodis (stovėti pavartotas  du kartus. Beje, sakinio informacija prieštarauja tolimesnio veiksmo eigai. Pasirodo, mergaitė turėjo įprotį tėvus gąsdinti pastoviai, Tad Tėvai turėjo būti prie tokių jos juokelių pripratę. Teiginys, kad tėvai užmiršo, kad vaikas nenuvestas pas kaimunus,- čia jau daugiau nei muilo pera.jei dar vienas būtų pamiršęs, bet čia abu iš karto. Tekste tokių nesąmonių ir balasto daug. paminėsiu tik keletą  svarbesnių. Kokią rolę kūrinyje turi zuikutis? O kas čia per  sakinys?" Sigės tėvai nepaliko vienos namuose" O štai teiginys: "...jie buvo tikri, kad nuvedė ją pas kaimynus, kol nebus namuose" taigi išeina kad nuvedė tuomet kol nebus namuose. Tai gal tam laikui kur nebus namuose? " "Daugiau jie nieko per ragelį nesuprato, girdėjosi tik kūkčiojimai ir stumdymaisi prie telefono aparato, kuris dabar kalbės, kuris papasakos, kas atsitiko, bet niekaip jie nesuvokė, iš kur ta mašina." Čia  Jau vien balastas. O štai ir vėl: "Ir vėl nutilę, pasvirę vienas arčiau kito, jie vilko kojas, spaudžiamas kūno žemyn, atšokusiom plytelėm." Na nesuprantu kaip kaip tas kojas galėjo spausti žemyn (ne bent būtų ėję patalais) ir dar atšokusiom plytelėm. na, tiesiog nesuprantu ką Jūs čia norėjote pasakyti.Žinot, patiko tik vienas dalykas, tai epizodas su giltinės metamorfoze.Na o nesąmonių pilna.Nusibodo viską analizuoti tai paminėsiu paskutinę: "jis pridėjęs ranką prie širdies vidinėj palto pusėj iš lėto kopė laiptais" Labai gerai, kad suminėjot jog žmogaus širdis vidinėj palto pusėje, nes aš iki šiol maniau, kad ji būtent išorinėje palto pusėje, o štai anūkas sako, kad ji nei vidinėje nei išorinėje, o visai kitoje vietoje, - krūtinėje. Taigi kaip Jus begerbčiau, bet šį kartą tik 2 ir tai su minusu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 20:29
Valkas
Tiesa, jau po pirmo trečdalio pasidarė aišku, kuo tai baigsis.
Bet kam tai rūpi?

Penki. Be žodžių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 19:41
now it_s over
Wow. Kūrinys apstulbino.
Neskaičiusiems: paskaitykit!
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą