stebėtojai

2009 06 27

Sekdavo taikiklyje kiekvieną jos žingsnį
Kraują, kai paliesdavo savo delnu jos baltą
It sniegas odą. Vienintelė, kuri naktį pagalvodavo
Apie jį. Juodi it varno plaukai, nuo kurių
Neįmanoma nusukti žvilgsnio. Tokios kaip
Ši – dažnai glostomos švelnių objektyvų.
Stebėtojai... užsidaro tamsiuose kambarėliuose
Ir seka kiekvieną nejuntamą atodūsį.

Beprotiškai mylėjo, tik visą gyvenimą prasėdėjęs
Viename kambaryje jame tūnojo baimė išeiti
Net, kai nusileidžia šešėliai. Tūno savo tyloje
Ir kaimynų skleidžiamuose garsuose,
Girdi kaip aidi bažnyčios varpai. Dažnai išpila
Prakaitas. Prieina prie lango, pakelia prie akies vyzdžio.
Susikaupia ir nusitaiko. Virpa rankos, pasikelia plaukeliai.
Ji ir vėl šoka, kai nieko nėra šalia. Dažnai galima pasitikėti,
Tik savimi. Aš nieko nedarau su savimi, kai ją matau...
Tiesiog užpildo mane, bet kas nutiktų, jei visi
Mano stebėjimai baigtųsi joje?

Pirma nužudyčiau...
                              Jį
Antra išeičiau iškeliauti.