kartu su kaštonais

kaštonų žiedais
gulė dienos
ant lango
kaip pietūs- taip saulė
ir šypsenos dydį vis keitėm
ir juoką
į forte
kavos puodelius
kad tik sakalais
viens į kitą
žiūrėtume
o mus keitė
dienos ir naktys
ir taip nejučia
netikėtai
ir, rodos, netyčia

(neliko kaltų)

tu ten
o aš šičia

kaštonus kojom spiriu
rieda šiaurėn