Lyjančią naktį

Kai juodoji naktis barsto saujomis lietų,
Vienišumą vedžiojies, į aušrą eini.
Gal žvaigždė tau po kojom nukristi galėtų,
Betgi debesys trukdo jai. Einat vieni.

Iš paskos du šešėliai paniurėliai slenka,
Vienišumo ir tavo, žingsniuojat drauge.
Pasiviję neklausia ir kimba į ranką...
Jie palikt tave nori būtajam laike.

O dangus nenurimsta, vis lyja ir lyja,
Nors regėti jį žiedu vosilkos tikies.
Tu širdy jau pražydinai baltą leliją,
Tirpsta, nyksta šešėliai, tuoj saulė tekės.