Saldainio popierėlis

Tau pasisekė labai,
Kad mane susitikai!
Ne kasdien pažinti tenka
Asmenybę, ir ne menką.

Aš gražus, dailus, madingas,
Gero skonio man nestinga.
Dar, be išvaizdos, turiu
Privalumų ir kitų:

Auksu, sidabru - matai -
Švyti mano apdarai.
Taigi, spręst gali iš jų,
Kad ne vargeta esu.

Pobūviuose man svečiai
Tiesia ranką mandagiai -
Pabendraut juk malonu
Su išauklėtu, kilniu.

Aš dosnus ir geraširdis,    
Bet nematot ir negirdit,  
Kad globoju rūpestingai
Vieną tokį tingį vingį.

Rūpinuos, remiu, aukojuos,
Savo kūnu užsistoju.
Jis naudojas manimi -
Štai kokia tiesa karti...

Juk pražūtų be manęs...  
Aš nebegaliu pakęst
Neteisybės tos baisios:
Žmonės - ar kas pagalvos -

Numeta mane į šalį
Ir bučiuoja tą vargšelį!  
Čepsi, sako: „Kaip skanu! „
Aš - šiukšliadėžėj tupiu...