Vaistas

Skiriu George Benson

Lyg čiaupą atsukus, sruvena tarp pirštų,
Sutramdo tulžingas bangas.
Išplėšia iš rūko - lipnaus tokio, tiršto.
Jau niekam nenoriu įkąst.

Išvalo mintis ir kertelę kiekvieną
Širdies - jau neskauda prilietus.
Šis vaistas - nemokamas ir ne naujiena,
Visiems jis - prieinamoj vietoj.

Kaip virkauja stygos - pasauly gražiausiai -
Aš vėl ir vėl noriu išgirsti.
Tik keletą „click“ vėl pele aš paspaudžiu.
Ir juoda į balta pavirsta.

Gitarą ir balsą gavai dar mažytis.
Gavai dėl stebuklo - ne veltui.
Paskyrė garsais tau minias užvaldyti
Tasai, sugebėjęs prikelti

Pasaulį, tikėjimą, patį save...
Kaskart atsibusti skausminga.
Paskyrė ne žeist, o išgelbėt strėle,
Kuri man į širdį susminga.

Tu juodas esi. Būk raudonas, nors žalias.
Gražus ar baisus - nesvarbu.
Bet jeigu tau suteikė šitokią galią,
Išsiskiri man iš kitų.

Gyvai nemačiau niekuomet tavo veido,
Esi man ekrano žmogus.
Bet myliu tave tik todėl, kad neleidi
Pamiršti, kaip myliu kitus.

In your eyes, I can see my dream's reflections
In your eyes, found the answers to my questions...