iš giedro dangaus
sunkiais lašais
krinta dienos
jose nardau
taip ir
neišmokus dailiai
plaukti
kaip ir kiekvienas
savo bala
džiaugiuosi
o kai pasiseka
šalia iš šlapio smėlio
pasistatau pilį
ir vis stebiu dangų
laukdama kas šiandien
iš jo iškris
kiekvienas sau
prie savų purslų
po asmeniniu
dangaus
sklypu
juk tik vaikai
bijo
griaustinio