Puodelis vėstančios kavos
Ir žadintuvo išoperuotas sapnas
Sėdi šalia ir stebisi,
Kodėl prisiminti negaliu,
O gal nenoriu
Tokio šviesaus ir spalvoto
Sapno apie Tave...
Kava, ne pati kvapniausia,
Jau be baltos putelės,
Praradus prekinę išvaizdą
Suvokia, kad
Kaip ir sapnas apie Tave,
Bus vėl nepaliesta...
Kiek gi dar kartų Tau pasakyti? -
„RYTINĘ KAVĄ IŠSIVIRSIU
PAAATIIII! “