Akiniai

Žvelgiu pro akinius kitus,
Keistoka... Nenešiojau niekad.
Matau aš viską ir visus,
Tik jau ilgokai stoviu vietoj.  

Taip stipriai užsimerkęs amžinybę,
Matau pasaulį žydrą ir didžiulį.
O radijas į ausį tiesiai cypia,
Ir viskas taip keistai ant šono guli.

Kažkas užpakalinėje sėdynėj.
Gyvenimas ten, šelmis, šypsos,
Atodūsį man tiesia paskutinį,
Jame sutilpo šiandien viskas.

Gal jis ir akinius uždėjo?
Nepamenu... Nebesvarbu vis viena...
Juk medis prieky juda ne nuo vėjo?
Paglostau vairą - prie paties kamieno...