Kai ryte aš pabudau, –
man mama pasakė „miau“
Ji išėjo tuoj peliauti,
sakė, niekur neiti – jos laukti.
O kieme gi juk smagu.
Ten gali surast draugų.
Bet kiek baimės man ten buvo,
kai šunelis ten pakliuvo!
„Labas“ – jam ėmiau sakyti, –
jis gi šoko mane vytis!
Aš į medį tuoj įšokau.
Tas begėdis ratu šoko.
Kai pavargo ir užkimo
susitaikė su likimu.
Bet nuo šiol į kiemelį
vienam eiti nevalia,
juk už tai mamytė barė,
grįžus namo su pele.