Kas rytą vinguriuoti tarp gėlių,
Spalvų paletėm mus žiedai papirkti moka.
Auksinių dulkių pripustyt pilnus krepšius,
Saulė aukštai, nuvargti dar šiek tiek ankstoka.
Naujos šeimos nauji nariai iš lėto ropščias,
Ir vėl apsups smalsių akių gausus būrys.
Kaip kilt ir skrist, namus surast, nepasiklysti,
Pažint rankas to, kam priklauso avilys.
Sutikti ją, sukurti jų ir atsikvėpti.
Pailsint kūną tolimiausiam iš korių.
Pusę pusiaudienio jausmais pasikankinus,
Pakilt ieškot naujų, vienintelių, tikrų.


Melynuke





