Geltona, geltona lyg šviesus saulės spindulėlis
Vėjo sukūriuos linguoja tulpė
Ar ji dar išvys ankstų rytą?
Ar su tamsa sustings, nuvys, nukris ant žemės?
Ir pakilo šiaurus vėjas
Lietus lyt pradėjo
kai atbėgo toks berniukas
rodos vardas jo Jonukas
ir nuskynė, ir nulaužė, ir sytrypė jis tulpelę.
Guli ant juodos žemėlės geltonas tulpės žiedelis
Jo jau niekad neatgaivins mažas rasos lašelis
Jis niekad, niekad neišvys ankstaus ryto šioj žemelėj.