Pakeliui į nirvaną: Bleach

Pasaulis per grunger‘io  akinius yra purvinas, išblukęs ir apiplyšęs. Bet velniop pasaulį, velniop ir tuos akinius, eik šen, pakratyk galvą pagal gitarų brūzgesį, pravėdink neplautus plaukus ir šūkauk kartu su visais „Gimme back my alcohol, Gimme back my alcohol! “

Pradėdamas rašyti vis dar galvoju, kaip turėtų atrodyti galutinis šito teksto variantas. Tai neturėtų būti tik dainų žodžių analizė, nes Nirvanos dainų tekstai gerokai nusileidžia skambančiai muzikai. Ji kartu su Kurt Cobain balsu labiausiai įtakojo visą tą triukšmą, kurį sukėlė ir tebekelia savo ištikimybę Nirvanai prisiekę žmonės visame pasaulyje. Ne, ne vien jie, vargu ar ši grupė tapo tokia populiari vien dėl to, kad ją dievino daug žmonių. Kažkas ją dievino, o kažkas ir pakęst negalėjo ar bent jau juos gerokai erzino iš atžalų kambario sklindantys ausį rėžiantys ir klykiantys garsai. Be to, juk ir grupės nariai su savo lyderiu priešakyje tikrai nebuvo prieš, jog sudaro tokį nevienareikšmį vaizdelį, jie patys daugiau ar mažiau sąmoningai to siekė, patys tą provokavo. Galiausiai jie tapo simboliu.

Bet visa tai buvo vėliau. Albumas „Bleach“ pasirodė 1989 metais, kuomet ta pasaulio dalis, kuri žinojo, kad yra toks Kurt Cobain, buvo labai labai maža. Po kokių ketverių metų ji išaugo, gerokai išaugo... O pasirodžius pirmajam grupės albumui jo užpakalinėje pusėje užrašyta tokia pavardė - Kurdt Kobain. Ar tai buvo slapyvardis ar paprasčiausia rašybos klaida, ar viena pirmųjų provokacijų?.. Veikiausiai nuo pat pradžių muzika ir jos kūrimas daugiausiai buvo žaidimas, pramoga sau ir (antroje vietoje) liaudžiai. Žaidimas žodžiais, garsais, žaidimas su gyvenimu, narkotikais ir pistoletu, nutaikytu ne į išorinį pasaulį, bet į save.

Todėl natūraliai kyla klausimas, ar įmanoma rimtai interpretuoti ir analizuoti Nirvanos dainų tekstus. Pavyzdžiui „Sifting“ yra tiesiog žodžių ir frazių kratinys. Visgi nėra taip paprasta. Iš šio kratinio randasi dainos atmosfera, negatyvizmu persmelkta nuotaika su nuolat pasikartojančiu ironišku „Wouldn’t it be fun? “. Jis turėjo ką pasakyti ir tai sakė, sakė ne vien žodžiais, bet visu savo elgesiu, bet ar jam labai rūpėjo, kad kiti suprastų?.. Dainoje „Downer“ vos per 1 minutę ir 43 sekundes išrėžiama visas 100 teksto žodžių, kuriuose interpretacijoms prieinama netgi politikos tema. Apskritai ji labai apibendrinančiai užbaigia visą albumą, tarsi padedamas galutinis taškas ar mokslinio tyrimo išvada – trumpa, tačiau talpi.

Žodžiai ir muzika „Bleach“ dainose tiesiog liejasi per stiklinės kraštus ar gal teisingiau sakyti, kad ta stiklinė apskritai neatlaiko ir dūžta. Viskas, kas spaudžia iš vidaus, galiausiai ištrykšta. Galbūt apie tai buvo mąstoma ir renkantis grupės pavadinimą. „Nirvana“ sanskrite reiškia užgesimą, išblėsimą, o juk plika akimi įrašuose galima pamatyti, kaip Cobain degė iš vidaus, kiek energijos išgrodavo ir išrėkdavo per koncertus. Ar tai buvo kančia ar malonumas? Ir ar šie dalykai tokie jau skirtingi?

Pirmajame albume ko gero yra ta vienintelė daina, kurioje minimas žodis – Nirvana. Tai „Paper Cuts“, manau, viena labiausiai neįvertintų dainų. Žinoma muzika joje pakankamai chaotiška, tad tai toli gražu negalėjo būti hitas, tačiau teksto išplėtojimo, nuoseklumo, kuriamos idėjos prasme šis kūrinys mažai kam nusileidžia. Ypač jis turėtų būti įdomus tiems, kas atidžiau domisi grupės istorija, įvairiomis dainų interpretacijomis. Jis kone geriausiai iliustruoja faktą, kad Cobain tikrai turėjo ką pasakyti, kad jam buvo svarbios socialinės temos, nes dainoje, pasak internetinių interpretatorių, pasakojama istorija apie vaiką, nuolat laikomą uždarytą kambaryje. Žvelgiant iš viskuo aprūpinto vartotojo pozicijų, skamba šiurpiai ir nesuvokiamai, psichologo uoslė užuodžia patologinį mąstymą, neatitaisomą traumą. Vaikas lieka silpnapročiu visam gyvenimui, tikrieji tėvai ar globotojai tiesiog neleidžia jam išsivystyti į normalų žmogų – išmokti kalbėti, valgyti, pažinti žmones ir pasaulį. Teigiama, jog tame pačiame miestelyje, kur gyveno Kurt‘as įvyko kažkas panašaus.

Tad pasaulis „Bleach“ dainose dažniausiai matomas per juodų ir neramių minčių debesimis užtemdytus akinius. Žmonės Cobain‘ui tikrai neatrodė iš prigimties geri. Toli gražu... Dainoje „Floyd the Barber“ apdainuojama kirpykla, kurioje atėjusį apsikirpti subjektą išprievartauja ir nužudo „Endžio Grifino šou“ personažai. Greičiausiai įsivaizduojat tuos serialus su nuolat besišypsančiais papūstždandžiais berniukais ir jų mamytėmis su tvarkingom šukuosenom, apsivilkusiomis baltai raudoną virtuvinę prijuostę. Anksčiau jie buvo populiarūs JAV, kur buvo bandoma susikurti idealią šeimą bent jau televizoriaus ekranuose. Vėliau, po Nirvanos, visa tai apdainavo kita Sietlo roko grupė Soundgarden dainoje „Black Hole Sun“, ne tik apdainavo, bet ir klipą sukūrė, kuriame ryškiai pavaizduotos visos tos šypsenos, į kapus galinčios nuvaryti mūsų niūrųjį lietuvį. Tai yra vienas pagrindinių visų grunge grupių bruožų – vaizduoti pasaulį tokį, kokį jie mato, kad ir koks purvinas jis bebūtų.

Šypseną dažnai galima pamatyti ir Kurt‘o Cobain‘o fotografijose, bet ir vėlgi kitokią, prisodrintą gilios ironijos ar netgi primenančią pamišėlio fizionomiją. Ne veltui, marškinėliuose šalia grupės pavadinimo dažnai vypso veidelis su kryžiukais vietoje akių ir ištįsusiu liežuvio galiuku.

Štai tokia sveikai ironiška yra „Mr. Moustache“, kurioje dainuojama apie visažinį vaizduojantį ir vadovauti itin mėgstantį vyriškąjį tipą. Pašiepiami tie, kurie siekia atrodyti „kietesni“, protingesni nei iš tikrųjų yra. O tuo pačiu pildomas kritikos strėlių krepšelis bendroje „autoriteto“ temoje, kuri dar akivaizdžiau išpildoma „Big Cheese“, dainos pavadinimas amerikietiškame slenge ir reiškia „didelį viršininką“. Joje, kaip ir visoje Cobain‘o kūryboje, susiliejusioje su asmeniniu gyvenimu, netiesiogiai raginama netylėti „prisikimšus klijų į burną“, kai visokie „viršininkai“ aiškina, ką daryti, o ko ne. „School“ tai palyginama su mokykla, kurioje Cobain‘ui greičiausiai ne itin gerai sekėsi, ir kuri taip ir liko simboliu tos vietos, kurioje kasdien turi atsiskaityti už atliktus ir neatliktus darbus „autoritetingai“ mokytojo figūrai. Be to, jau pirmoje albumo dainoje „Blew“ vėlgi su ironija atsiklausiama „Jei jūs nieko prieš, norėčiau įkvėpti“. Žmonėms patinka, kai kas nors garsiai pasako tai, apie ką jie tik galvoja.

Teigiama, kad pirmasis albumo pavadinimas buvo „Too Many Humans“. Žinoma jų atrodo velniškai daug, jei nebe sutelpame vienoje patalpoje, viename gyvenime, jei negalime vienas kitam leisti „pakvėpuoti grynu oru“, jei negalime sustoti visiems vadovavę. Taigi nusispjauname ir sakome“ „Heal a million, Kill a million“, argi yra koks skirtumas, argi pajusiu skirtumą...

Čia galima būtų trumpam sustoti ir pasvarstyti, ar Nirvana būtų ta pati Nirvana, jei nebūtų įtraukusi dar vienos temos į savo repertuarą, jei būtų tik visus iš eilės keikę, kritikavę ir spjaudę tiesiai į kameras, kurios ir padarė juos garsius. Galima, bet... ech, kas čia per klausimas?.. Žodžiu, jei paklaustumėte, ar yra kas nors šitame albume ne taip, aš atsakyčiau, kad taip, yra. Tas „kas nors“ skamba paprastai ir sutelktai, o nutilus paskutiniam stygos garsui priverčia susimąstyti, kad kažkas tokio šitoje dainoje yra, prasmingi žodžiai, įsimenantys gitaros akordai ir ausyse tebeskambančios eilutės „But I can’t see you every night/Free”... Tuomet pagalvoji, kad šiaip jau Nirvana tokiais abstrakčiais žodžiais kaip laisvė, meilė, tiesa, teisingumas nesimėto (yra „Love Buzz“, bet čia tik perdainuotas cover‘is), o šioje dainoje štai – „Free“, ir ne bet kaip, o ypatingai pabrėžiant, taip, kad dar ilgai ausyse skambėtų, o pati dainos tematika juk apie meilę, jei tiksliau – apie merginą („About a Girl“).

Kita daina apie meilę „Love Buzz“ irgi išsiskiria savo melodija – linksma, energinga, ko gero tai vienas tų retų atvejų Nirvanos repertuare, pagal kurį galima smagiai pašokti su antrąja puse. „Swap Meet“ užkabinami lyčių skirtumai: “She loves him more than he will ever know/ He loves her more than he will ever show” arba “Keep the cigarettes close to his heart/ Keep the photographs close to her heart”.

Visgi albumas kalba pats už save – pastarųjų dainų tematika ir skambesys suteikia įvairovės, tačiau paskęsta pykčio, liūdesio ir ironijos persmelktoje stiklinėje drumzlino vandens. Ar pasiryšite jį imti į burną? Grunger‘is  ko gero net nesusimąstęs tai padarytų ir išspjautų tiesiai siūlančiajam į veidą. Nueidamas dar pridurtų: „Thank you dear God for putting me on this Earth, I feel very privileged in debt for my thirst”.

***

Cituoto teksto mėgėjiški vertimai į lietuvių kalbą:
Gimme back my alcohol (iš dainos „Scoff“) – grąžink mano alkoholinį gėrimą;
Wouldn’t it be fun – Argi nebūtų smagu?;
Too many Humans – Per daug žmonių;
Heal a million, Kill a million (iš „Scoff“) – Išgydyk milijoną, nužudyk milijoną;
But I can’t see you every night/Free – Bet aš negalėsiu matyt tavęs kasnakt – Laisva;
She loves him more than he will ever know/ He loves her more than he will ever show – Ji myli jį daugiau, nei jis kada numanys/ Jis myli ją daugiau nei kada nors parodys;
Keep the cigarettes close to his heart/ Keep the photographs close to her heart – Laiko cigaretes arti savo (jo) širdies/ Laiko fotografijas arti savo (jos) širdies;
Thank you dear God for putting me on this Earth,
I feel very privileged in debt for my thirst (iš „Downer“) – Ačiū, mielas Dieve, kad patupdei mane šioje Žemėje, jaučiuosi labai pamalonintas ir skolingas už savo troškulį.