Klausimas

Pro užvertą langą dangus jau niaukias,
Greit ir vėl papliups lietus.
Džiaugiuosi vakaro sulaukęs,
Nors ir nėra danguj žvaigždžių.

Rankoj stiklinė šalto brendžio,
Cigaretė smilksta nejučia...
Ir vėl aš laukiu lyg išganymo,
Tavo akių, kurios žvelgtu į mane.

Nors ir žinau kuo viskas baigsis.
Švelnios glamonės, šiluma...
O ryte ir vėl anksti pabudęs,
Kaip visuomet – nerasiu tavęs šalia.

Nes tu kaip keistas sapnas,
Kažkur kas rytą pradingsti.
Ir vis kankina vienas klausimas:
– Ar išties esi tu reali?