į tamsų ąžuolą
suskrenda apsunkusios kamanės
gal suneša medų o gal taip jau įprasta
pakabinti žmonėms virš galvų
po ūžiantį debesį
kad pyktųsi
tuščiomis rankomis
mintimis
pasodintų vienas kitą į vagą
pavėsyje
nelaistytų neravėtų nemylėtų
tik naktimis sukrebždėtų
plaukuotos kamanių kojelės
šiurpuliais paausiais
o tu sakytum -
alergija