Jau parašyta. Išdegta kūne.
Turėta, tikėta ir laukta.
Su baime paklausta: Ar jau?
Jau –
iš aido atodūsiu laša
ir mirusiu klevo lapu
prie skverno prikibusiu
lieka...
Ne, ne apie gimtį šis eilėraštis. Bet interpretacija gali būti įvairi. Kiekvienas kitų kūryboje ieškome artimumo arba, atvikščiai, kažko neįprasto, šokiruojančio.
o man dalyviai labai tinka. tik turėta neprilipo - jei tikėta ir laukta, tai tik po to gauta? na, gal aš per daug mėgstu tikslumą, čia visgi poezija. man labai artima
Neblogai, mano nuomone. Gal tik antra eilutė bespalvė. Šiaip jau tie ir kiti (parašyta,išdegta, paklausta) dalyviai prislopina emociją. Asmenuojamosios formos, manyčiau, būtų įtaigiau. Bet gal čia speciali distancija? :)