Rašyk
Eilės (78136)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2716)
Slam (75)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis kūrinys buvo parašytas fantastikos konkursui.

Tuščias, tuščias. Šaltas.

Toks jis jausdavosi. Ir dieną ir naktį.

Kartais manydavo, jog viduje atsivėrusi juodoji skylė.

Kartais bandydavo užpildyti tuštumą romo ir uostomojo tabako mišiniu. Kartais bandydavo sušilti prisidegęs cigaretę. Daug keikėsi ir nuolat bastėsi, nes namų jau seniai neturėjo. Kartais miegodavo po žvaigždėmis, kartais klajodavo tarp aukštų žolių, kartais gerdavo ant uolų, kartais jį išmesdavo netgi iš kino.

Tie kurie jį pažinojo, vadino vargetą Mefu. Kažkada jis turėjo ir tikrą vardą. Kažkada turėjo ir tikrą gyvenimą. Bent jau kiti taip manė. Pats Mefas buvo kitokios nuomonės – gyvenimo jis niekuomet neturėjo.

Neturi gyvenimo jis ir dabar, bet šį neturėjimą, bent jau pats pasirinko. Seniau Mefas buvo mašina, o dabar jau vilkas. Vilkai bent jau gyvi.

Vieną naktį Mefas slankiojo savo pamėgtais, tarp aukštų žolių išmintais vilktakiais ir traukdamas į tuštumą saldžius dūmus, stebėjo dangų. Jis gailėjosi mėnulių. Jie priminė jam jį patį, kai jis dar buvo mašina – iš pažiūros spindintys, tačiau iš tiesų tik gebantys atspindėti kitų šviesą ir priversti amžinai suktis tais pačiais takais. O štai žvaigždės jam patiko – tyras sidabras aukštai virš visko. Virš nakties žvarbos, virš pagirių skausmo, virš drėgno purvo visur aplinkui, virš rytinio kosulio ir geliančių sąnarių, virš sintetinės šviesos pilnų urvų, kuriuos vietinės mašinos vadino namais. Pilnas laisvės ir šilumos.

Pilnas.

Viena žvaigždė staiga sužibo ir blykstelėjusi nukrito į slėnį visai netoli Mefo pamėgtos uolos. Pavydas sugniaužė jo tuštumą. Jis gerai pažinojo vietovę, tad paspartino žingsnį ir patraukė link dabar žolėje šviečiančios žvaigždės. Vylėsi ją pasiekti dar neužgesusią.

Priėjęs arčiau Mefas sulėtino žingsnį, pradėjo bemaž sliūkinti. Šito per daugelį metų buvo puikiai išmokęs. Tai buvo viena iš nedaugelio jo pramogų – tyliai prisliūkinti prie mašinos ir siaubingai ją išgąsdinti. Būdavo smagu stebėti jas klykiančias riedant tolyn.

Jis nenorėjo išgąsdinti žvaigždės. Mefas nuogąstavo, kad nepatik žvaigždei. Kad jai bus atgrasus jo dantytas snukis, kad bus šlykštus jo purvinas kailis ar prastas kvapas. Kad žvaigždė nužvelgs jį šaltu žvilgsniu ir nusisuks, kaip kad padarė jo tėvas žiloje senovėje, ar dar ir dabar nuolat daro kitos mašinos.

Vilkas slinko uola aukštyn – vylėsi, kad žvaigždės pratusios žiūrėti žemyn, tad nepastebės, jei jis prieis iš viršaus.

Jis klydo, nors ir ne iškart tai suprato. O gal tiesiog negalėjo patikėti.

„Jis toks panašus į mašiną! Negi būsiu ir vėl suklydęs?“ – buvo pirmoji Mefo mintis. Kieta, kaulinė oda, ilga, spygliuota uodega, skaidrios, švytinčios lempos – tobula mašina, tačiau tik mašina. Žvaigždė pasisuko į ant akmens tupintį vilką ir ryškios žibintų šviesos akimirkai Mefą apakino... Ir pripildė tuštumą.

Apstulbęs Mefas tik plačiomis akimis spoksojo į nepažystamojo lempas.
– Aš laukiau tavęs. – skaidriu ir hipnotizuojančiu balsu prabilo žvaigždė.
– Ma... nes? – vos pralemeno Mefas.
– Tavęs, Mefai. Ar taip dabar tave vadina? Visada žinojau, kad ateis ir tavo eilė... Kiek laiko jau nesimatėme?
– Ar... Aš jus pažystu?
– Žinoma. Nejaugi jau užmiršai mane? Praėjo kiek? Šeši ar septyni realybės amžiai ir jau mane pamiršai?!
– Aš... Nu... Bet jūs juk žvaigždė! – Mefo protas buvo sukrėstas, o tuštuma regis pradėjo suktis ratu ir veržtis jam per gerklę. Žvaigždė kreipėsi į jį tarsi į lygų? Sakosi laukusi būtent jo, ir teigia, kad jie pažysta vienas kitą? Tik neįprastai žvarbus nakties vėjas neleido Mefui patikėti, jog tai tik sapnas, ar girta klejonė.
– Na žinoma, aš žvaigždė. Kai kas net pasakytų, jog aš super žvaigždė! – mašinos lūpomis nuvilnijo ironiška, pažystama šypsena ir Mefo atmintyje pradėjo formuotis seniai pamirštas vardas.
– Tu... Tu esi... Taip. Dabar prisimenu. Tu esi Šviesos Nešėjas!
– Cha cha. Laimėjai aukso puodą Mefai! Laimėjai prakeiktą aukso puodą! – dar plačiau šypsodamasi pareiškė žvaigždė.
– Bet tu gi buvai toks, kaip ir mes visi! Kaip, po šimts, atsitiko taip, kad dabar esi žvaigždė? – Mefo tuštumoje įsižiebė pykčio kibirkštis.
– Eh, Mefai. Tai visai nesudėtinga. Dėl to ir atėjau pas tave. Kad būtum žvaigžde, tereikia dviejų dalykų – laisvės ir būti žvaigžde. – ir po trumpos pauzės pridūrė – Pažiūrėk į dangų!

Mefas pakėlė galvą aukštyn. Begalė ryškių žvaigždžių švietė tyru sidabru. Begalė išėjusių brolių ir seserų šypsojosi jam. Jam vienam visame pasaulyje! Lyg prieš jo paties valią mefo kaklas užlūžo aukštyn ir vilkas sustaugė tyru balsu į dangun kylantį Šviesos Nešėją.

Tuštuma iš krūtinės išsiveržė juodais dūmais, bei romo garais. Ir Mefas tarsi nematoma ranka pakylėtas pasileido žvaigždei iš paskos. Dar niekada jis nesijautė toks pilnas, niekada nejautė tokio džiaugsmo ir tokios laisvės.

Mefui išėjus melsvas rūkas padengė slėnį ir tyros rasos ašaros padengė šaltą vilko kailį ir niekada jau nebespindėsiančias akis.

Ir niekas daugiau neverkė.

Ir sidabrine žvaigžde danguje, aukštai virš visko, švytėjo Mefistofelis.

2009-05-19 13:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-11 20:59
Nuar
Kodėl gi ne. Juk pasaulio pabaigos (pagal žmogų) pasakojimas gali būti matomas per alkoholio ir tabako prizmę. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-08 12:29
mireja
O aš galvojau,kad aš čia rašau...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-02 17:05
Jugo_Džiova
Protingas žmogus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-22 01:07
romancero čigonų karaliui
D. Defoe taip irgi siekė populiarumo!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-12 14:38
Jugo_Džiova
Ok, susilaukiau kritikos už tai, kad daug vartojamas alkoholis ir tai esą bandymas gauti populiarumą panaudojant šiuolaikines tendencijas. Netiesa. Alkoholis buvo kultūros dalis nuo seniausių laikų. Tai puikiai parodo tokie personažai kaip kad Bachas ar Baronas Samedi(kuris vartojo ir tabaką), kurie būdami svarbiomis dievybėmis nuolat vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimas įvairiems tikslams smulkiai aprašomas net tokiame kūrinyje, kaip "Robinzonas Kruzas".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 21:35
Ferrfrost
O, as siam darbui skyriau 7-a vieta, nes man patiko kurinio liudna atmosfera, gilumas. Tiesiog negalejau sito darbo neitraukt i 7-tuka.:-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 18:20
Jugo_Džiova
O kad į galą keičiasi tai sutinku - alus pasibaigė...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 18:16
Jugo_Džiova
Nu, jei nori sužinoti kaip tai įvyko tai manau teks skaityti sensjį testamentą :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 16:48
Dvasių Vedlė
Aij, tiesa, pamiršau pasakyt, kad pradėjau skaityt tai labai įdomiai, maniau "O, čia tikrai bus šaunus darbas", bet kad nuo pusės, mano nuomone, nušoliuota visai į lankas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 16:47
Dvasių Vedlė
Na, manęs irgi neužkabino. Idėja, kad iš mašinos jis tapo gyvu padaru, gal ir įdomi, bet man pritrūko paaiškinimo kaip tai įvyko. Super žvaigždė... Ką žinau, ne itin patiko šitas darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 11:57
Jugo_Džiova
omnia_mea: Super žvaigždė yra aliuzija į vieną žinomą spektaklį :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 10:37
MJ2X11
Nieko nesupratau. Kai skaičiau galvojau, ką valgyti pasidarius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 09:22
Jugo_Džiova
omnia_mea: abiejų personažų :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 06:57
Flax
Hmmm... aukso puodą? kažkodėl neužkabino. Rodos, yra stilius, bet forma užgožia turinį. Neskyriau....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 05:51
omnia_mea
Visa esmė – naivokas žaidimas personažo vardu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-27 15:10
Damastas
Zmogus , regis, zino ka reikia rasyti, bet stai jums visu musu diletantu problema - neaisku KAIP ta atlikti, kad ir vilkas sotus, ir avys laimingos paliktu.
Pagalandus, paslifavus galetu but tikrai geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 15:07
Ferrfrost
Linkiu sekmes konkurse! :) Kurini yra labai graziu vietu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 10:50
St Sebastianas
Kūrinukas balansuoja tarp fantastikos ir nefantastikos. Kurioje pusėje pasimakaluos didesnis gravitacinis laukas, į tą kūrinukas ir nulėks.:] Arba į kurią pusę paspirs pro šalį bėgdamas džedajus (besivejantis Konanas rabarbaras - ne juokai).
Kūrinys įdomus atlikimo stiliumi. Keliose vietose kiek kliūnančiu, tačiau vis dėl to paliekančiu labai neblogą įspūdį. Tik kitas klausimas ar pats kūrinukas turi savyje pakankamai galios, kad į šalis išspardytų konkurentus?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-20 15:42
shio
yra subtilių vietų, bet yra ir pakankamai neskoningų...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-20 14:00
Žilis _
pradžia-lig tai ir nieko, tas mašinos virtimas į vilką, bet antoji pusė...visiškai kitokia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 26]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą