meilė per smakrą varva išburtoji,
kai žmonės nori ji klajoja, o kai
pavargsta paieškose ji ima ir atjoja.
kai vėjai veidą glosto švelniai ir,
kai paukščiais pavirsta širdis,
kai jautiesi toks lengvas, kad kur skriet
nežinai, jei ji užtruko kelionei
nenusimink mes nesveriame ir neparduodam,
kaip jūra niekad neduoda savęs, tik
gintaro puokštes, tik eik ir atrask ;)
sorry... parašiai banaliai gan, bet, manau, gali ir geriau