Ačiū už kritiką.iš tamstos Neilo ji visada laukiama, nes yra vertinga. Deje Viktoro Gulbino net nesu girdejusi. Bet pasidomėsiu. Niekada nesistengiu savo kūryba nieko nei išmušti nei užmušti, bet kartais net ir taip atsitikdavo...
ponas D.K. man neautoritetas. Kai kažkada jis paskaitė mano kūrybą, tai po to aš ilgai nerašiau,nors jis nieko blogo man nepasakė.
Širdis poezijoje reikalinga tam, kad rašytum iš širdies.
jeigu aš parašyčiau:
Tavo geidulingos lūpos
mane apsvaigino protą man susuko.
O angelai ant mūsų nusileido
ir meilės miglą mums užleido.
..teneisizeidzia autorius (-e), bet tikrai vieno "potepio" (mano subjektyvia nuomone) truksta...
Nenoriu uzsiimti reklama ar propagavimu, taciau Jusu kuryba man primine Viktoro Gulbino eiles...
Jei netingite - "uzmeskit aki" (jis cia "rasykuose").
Siaip, AivarasGLP teisus, minties pabaiga turi "ismust" is veziu, kitaip - liksite "neivertinti".
Sekmes.
:)
nesutinku. D.Kajokas kitados sakė, kad eilėraštis - tai šachmatų lenta, ir blogas tas poetas, kuris ėimus daro neapgalvotai. taip, čia reikalinga širdis, bet lygiai taip pat ir protas.:-)
manau pabaigta mintis gali būti prozoje, o poezijoj mintys būna visokios. eileraštis- tai ne pyragas, kad paėmei receptą ir viską tiksliai pagaminai. Eilėraščiai juk gimsta neplanuotai, netikėtai, neapgalvotai. Nežinia kodėl atsiranda ir lieka gyventi užrašyti ant popieriaus.
minimalizmas. tekstą pateisinu tik tuo atveju, jeigu tas "apsuko" reiškia tai, ką ir galvoju - apsuko protą, o ne apsuko šydu. tada netikėta, o tai jau gerai. antroje eilutėje atsisakyčiau žodžio "tu". trys kablelis septyniasdešimt devyni:-)