Rašyk
Eilės (73322)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10351)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šis kūrinys buvo parašytas fantastikos konkursui.

Juoda tamsa palengva užleido vietą tamsiai mėlynai kosmoso gelmei. Žydros žvaigždės spinduliuose linksmai mirkčiojo debesėliai. Kosminis laivas „Paršas“, ką tik išniręs iš iškreiptosios erdvės, sunkiai atsikosėjo raudona stabdymo raketų ugnimi, atsiduso hidropneumatiniais stabilizatoriais, ir ėmė tingiai suptis žalios planetos stratosferoje. Tingumas, žinoma, buvo tik apsimestinis. Biomechaniniuose laivo viduriuose virte virė darbas.

– Kiek laiko aplenkėm? – nenuleisdamas akių nuo iliuminatoriaus paklausė laivo vadas – pirmo rango kapitonas Jonas.
– Mmmm... nežinau... Gal kokia para... – atsakė biokompiuterininkas Vaclovas, išjungdamas kažkokį nešvankų kortų žaidimą ekrane. Tuomet atidžiau pažiūrėjo į duomenis ir patikslino: – dvidešimt trys valandos ir penkiolika minučių.
– Gerai. Tegu zondai atlieka išsamesnius tyrimus. Išsilaipinimą pradėsime po devynių valandų.

Blausi koridoriaus šviesa kėlė stresą. Jonas nusikeikė ir dar kartą spyrė į sintetinimo aparatą. Jis ką tik peržvelgė visą maisto produktų katalogą, bandydamas rasti alkoholio, tačiau automatas buvo kitoniškai programuotas ir „saugumo bei dorovės vardan“ atsisakė išduoti kapitonui stipriųjų gėrimų. Jono kajutėje šartrezo atsargos buvo jau senokai pasibaigę. Kapitonas nebuvo alkoholikas, tačiau įtempti nervai darė savo, ir jis jautė nežmonišką poreikį išgerti. Lenktynės jį išvargino. Šuolis po šuolio, klaidinantys manevrai, ryšio blokavimas, koordinačių pelengavimas, nuolatinė perkrova. Ir viskas tik dėl to kvailo planetų kolonizacijos įstatymo. Planeta gali priklausyti tik vienai interesų grupuotei. Būtent tai, kurios atstovai pirmieji iškels joje savo vėliavą. Tačiau regata artėjo į pabaigą, o „Paršas“ buvo vienintelis finišo tiesiojoje, todėl kapitonas galėjo leisti sau atsipalaiduoti.
– Kapitone, leiskite jums padėti, – paslaugiai pasisiūlė mechanikas Efka, žinomas kaip didžiausias laivo girtuoklis. Tuomet susintetino litrą morkų sulčių ir padavė Jonui.
– Na ir? Dabar palaukti kol surūgs? – nusišaipė vadas.
– Chi Chi... Ne. Žiūrėkit! – entuziaztingai ištarė Efka, perprogramuodamas automatą iš maisto ruošimo į medicininį režimą. Jonas tik akis išpūtė, išvydęs, kaip automatas lieja spiritą į morkų sulčių stiklainį. Kitu metu už tokius „šposus“ jis mechaniką būtų įkinkęs mėnesiui remontuoti tualetus, tačiau dabar tik padėkojo ir susimąstęs nulingavo į valdymo kabiną. Ten įsitaisė krėsle ir peržvelgė droidų atsiųstus duomenis.
„Hmm, atmosfera tinkama kvėpavimui, planeta negyvenama, tik daugybė tuščių olų, iškaltų akmenyje. Ir augalai. Vešlūs augalai visur, kiek akys užmato. Tikras rojus nuo gyventoju pertekliaus kenčiančiai Europai.“
Jausdamasis esąs antrasis Kolumbas, Jonas išsitiesė krėsle ir užmigo.

Šaižus sirenos švilpesys ir raudonos šviesos mirgėjimas, ko gero, būtų galėjęs prikelti ir negyvėlį. Jonas stryktelėjo iš krėslo, nušveisdamas ant grindų stiklainį su kokteilio likučiais, ir puolė prie iliuminatoriaus. Visai netoliese suposi dar vienas kreiseris. Ant jo šono įžūliai puikavosi užrašas „U. S. S. McBacon“.
– Amerikonai, kapitone. Atliko gerą manevrą, išdūrė visus mūsų prietaisus. Tačiau juk mes jau pradėjom čia tyrimus, tiesa? – Tarė Vaclovas, įeidamas į valdymo kabiną.
Jonas, pasijutęs lyg žvejys, kuriam iš rankų slysta ungurys, čiupo mikrofoną:
– Kalba kreiserio
Paršas“ vadas. Sveikinu su įspūdingu šuoliu, tačiau mes jau esame antrojoje išsilaipinimo stadijoje, tad pagal sportinį kolonizacijos principą jums belieka mus pasveikinti ir pasiieškoti kitos planetos.
– Ar ne? O mums nusišikt ant sportinio principo. Planeta yra to, kas pirmas joje iškelia vėliavą. Maišysitės – pavaišinsim plazma! – atsiliepė gergždžiantis piktdžiugiškas balsas. Jonas nusikeikė ir išjungė mikrofoną. Tuomet vėl jį įjungė – šįkart jau „Paršo“ dažniu:
– Kalba vadas. Tikėjausi, jog šito neprireiks, tačiau drastiški varžovų veiksmai reiškia tik vieną – dėl nusileidimo teks kautis. Visi – mechanikai, inžinieriai, vadai – visi sėdam į katerius, ir užkuriam amerikonams pirtį! Nepamirškit – mūsų tikslas ne tik išsilaipinti, bet ir neleisti nusileisti priešui. Pirmyn į kovą!

Kateris „Pergalė Bio Turbo“ artėjo link planetos paviršiaus. Žemai, troposferoje virė mūšis. Jonas, kurį laiką stebėjęs kautynes iliuminatoriuje, tiesiog negalėjo likti nuošalyje. Uodeguota „Pergalė“, paruošusi kulkosvaidžius, skriejo į pačią mūšio tirštumą.
Keleivio sėdynė buvo modifikuota – joje tupėjo nedidelis pilkas katinas. Gyvunėlis buvo aprengtas skafandru, sujungtu su katerio manevravimo sistema – katinas buvo asakingas už staigius „mirties išvengimo“ manevrus ir minkštą nusileidimą.
– Pasiruošk, Vasia, dabar tai bus...
Katinas atsakydamas kniauktelėjo, ir susikoncentravo į pojūčius. Jonas pyškino kulkomis į visas puses, o Vasia strykčiojo ant sėdynės, perduodamas kateriui impulsus, kuriuos šis, kiek tai leido jo griozdiškas korpusas, atkartodavo. Jonas šaudė gerai – dešimt metų skraidė „Pergalėmis“ kovinių vairuotojų akademijoje. Jis nebijojo pataikyti į saviškius – žinojo, jog „Paršo“ katinai gerai treniruoti. Priešo pajėgos gi buvo mažiau manevringos. Jonas vis neprieidavo išvados, ar tam turi įtakos amerikietiškų „Biuikų“ šarvo storis, ar tas faktas, kad varžovų mokslininkai naudodavo katinus su persodintomis žmogiškomis smegenimis, kurios neretais atvejais „nesusikalbėdavo“ su kūnu.
Kulkosvaidis perkaito ir Jonas griebėsi lazerio. Su malonumu patebėjęs, jog trys priešo „Biuikai“ sproginėdami švilpia žemyn, paglostė katiną ir nusišypsojo.
– Šaunuolis, Vasia. Na o dabar pakrutink savo implantus ir apsisuk.
Vasia piktai nusikniaukė, demonsturuodamas nepasitenkinimą žmogaus neišprusimu. Pilkasis katinas priklausė aristokratiškai giminei ir savo smegenis bei gebėjimą valdyti techniką paveldėjo evoliucijos būdu, ne taip kaip implantų prikaišioti amerikonų gyviai, kuriems paprastai įsiuva kokio prisiplojusio motociklininko smegenis ir tokiu būdu sprendžia smegenų evoliucijos problemą. Vasia galbūt ir negalėjo pasigirti tokiu intelektu, kaip anie, tačiau buvo kur kas geriau įvaldęs judesius bei katiniškus instinktus. Jonui, kita vertus, tai buvo nė motais. Katinas jam buvo laivo giroskopas, kurį galima paglostyti. Na ir pakalbėti, kai jau visai stogas ima važiuoti. Bet, aišku, ne klausytis ar gerbti, kaip kad niekada neateitų į galvą gerbti veržlę ar karbiuratorių.
Lazeris užleido vietą plazmai, tada į rikiuotę grįžo kulkosvaidis, vėl lazeris, vėl plazma. „Biuikai“ krito į vešlią planetos augaliją arba sproginėjo ore. Mūšis buvo laimėtas. Jonas jau ruošėsi duoti įsakymą leistis, kai staiga kitos „Pergalės“ atsitiktinis šūvis sudrebino katerį ir nuplėšė pusę antigravitatoriaus.
„Pažeista manevravimo sistema. Pasiruoškite smūgiui. Vykdomas greitasis nusileidimas“ – pranešė katerio ekranas.
– Ne pirmas kartas! – nusispjovė Jonas. Katinai moka nusileisti. Tuoj Vasia išskleis oro pagalvėles... Tuoj...
Paskutinis kapitono išgirstas garsas buvo lūžtančio jo paties sprando traškesys.

Vasia išsiropštė iš skafandro, perlipo nebejudantį kapitono kūną, ir stryktelėjo pro nuo smūgio atsidariusias dureles ant keisto, nežinomos civilizacijos čia palikto statinio. Iš melsvo dangaus krito „Pergalės“, o traškančiame komunikatoriuje aidėjo mirštančių pilotų balsai. Tušti kreiseriai nudreifavo už horizonto. Melsva žvaigždė ištiesė savo spindulius į planetos paviršių.
Vasia tupėjo ir laukė pasirodant gentainių, kurie atsiliepdavo kniauksmais tose vietose, kur žalia pieva prarydavo nukritusius katerius.
„Pergalė. Planeta mūsų. Pasidarysime vėliavą ir ją čia iškelsime. Niekas daugiau mūsų neprivers evoliucionuoti. Niekas nekiš į galvas technologijų. Galėsime daugintis ir auginti palikuonis. Juk tai ir yra svarbiausias tikslas...
Tik prieš tai, žinoma, reikia apsiginkluoti ir išnaikinti tas amerikoniškas katpalaikes...“

2009-05-15 17:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 23:17
ŠFK
Keistas toks visai. Ironiškas, bet man asmeniškai to neužtenka :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 16:16
Dvasių Vedlė
Daug veiksmo, daug šaudynių, gaudynių... Katės išplaukė kažkaip visai netikėtai. Jei jau autorius norėjo pavaizduoti smegeningųjų kačių civilizaciją, tai reikėjo jas įpinti ir į pačią pradžią, nes man to labai trūko. Bet šiaip neblogai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 10:04
L Lietus
Man patinka fantasy. Turbūt vienintelis toksai paprastas, nereikalaujanti daug gilinti ir ieškoti tarp eilučių. Tiesa dėl paveikslo: jis prilibdytas nei to reikalavo užduotis. Originalus, visi vėliau rašę nukopijavo idėją apie katinus:D Katinomanijos pradininkas:D. Šaunu iš manęs 7 vieta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 06:23
Flax
Skaičiau ir laukiau, kada atsiras idėjos užuomazgos. Jos atsirado ir baigėsi paskutinėje pastraipoje. O buvo galima visiškai kitaip sudėlioti pasakojimą - mažiau mūšių, daugiau dėmesio katinams. Ir neabejotinai būčiau skyręs didelę vietą. Dabar, deja, neskyriau nieko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 05:43
omnia_mea
Kosminės operos parodija, kiek naivoka, bet net su netikėta idėja (laisvę mutantams!)

Skyriau VII vietą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-26 18:37
Damastas
"...Lazeris užleido vietą plazmai, tada į rikiuotę grįžo kulkosvaidis, vėl lazeris, vėl plazma..."

Mazdaug taip ir apibudinciau kurini, jei kas paklaustu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-25 14:02
Kirais
Puiku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 00:33
zirzule
frazės "Gal kokia para" ir valandos iš kosmoso mane sugrąžino į kėdę prie kompo (kosmose vargu ar jums prireiks parų ar valandų), o tolimesni vaizdai identifikavo vaikų pamėgtus virtualių žaidimų personažus mielais lietuvio ausiai Jono, Petro, Efkos, Vasios vardais. Apie paveikslėlį geriau nieko nesakysiu, o temos atskleidimą "Pasaulis be žmonių" man priminė tik vienintelė užuomina:"jis jautė nežmonišką poreikį išgerti".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 18:29
Sportbatis
Laikausi principo su komentuotojais apie savo kūrinius nesiginčyt, ir palikt skaitytojams spręsti apie juos, nes tokie dalykai kaip kurinio gerumas ar blogumas, idėja, originalumas, stilius ir bendra kokybė yra subjektyvūs. Tad apie juos nieko ir nerašysiu.

Taciau negaliu neatsakyti į porą komentarų apie temos ir paveikslelio nesilaikymą. Manau, jog tie dalykai bendri visiems ir apie juos diskutuojant negalioja "kiekvienam pagal skonį" taisyklė :)

Vasia (ne žmogus - katinas), tupintis ant keisto statinio, šalia nukritusios "Pergalės" žalios augmenijos lauke, apsuptame akmenyje iškaltų olų, melynai žvaigždei apšviečiant pilną dangų krentančių katerių. Jei jau tai nesisieja su paveiksleliu tai as tada šikantis katinas :)
Blemba net kreiserius nudreifavau už horizonto, kad tapytojui lengviau piešt butu :)

Aš megstu kritiką, nes tik ji skatina tobulėjimą, bet būkit malonūs, bent perskaitykit prieš komentuodami.

Ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 12:07
shio
chmmm... katinų civilizacija :)yra žmonių, paveikslėlis visiškai neatskleistas, chmmm... bet - gyvasties yra. gal tikrai per maža dėmesio katėms...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-20 14:59
Žilis _
Lietuviai kosmose ir katės kovotojos. Šypt!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-19 10:32
Sportbatis
St Sebastianui

Na prieš tokius technikos šedevrus belieka tik abordažas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-19 08:12
Varinė Lapė
Na, raštingas :D
Idėja nebloga, bet nejaugi man kartotis? Nee...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-18 22:33
St Sebastianas
O jei laivas turės apsaugą nuo lazerių, kulkų ir plazminių ginklų?:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-18 19:18
omnia_mea
Klasikinis veiksmo filmas pakeistomis dekoracijomis (rusai vs amerikonai), ekologiškas (laisvę katėms).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-18 17:07
Sportbatis
O jeigu priesas tures apsauga nuo lazeriu? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-18 14:39
St Sebastianas
Perskaitęs dalį apie tai, kaip katėms persodinamos žmonių smegenys gerai pasijuokiau.:) Paprasčiausiai prisiminiau vieno savo kūrinio personažą, kurio vištasmegenės buvo užturbintos iki beždžionės lygio.:) Na, gerai, dėl pačio kūrinio. Kaip jau minėjo kiti komentatoriai - katėms skirta per mažai dėmesio. Nebūtinai turėjo būti pagrindiniu personažu. Galėjo paprasčiausiai pasimakaluoti keliuose epizoduose, kaip kokia kajutkompanijos puošmena.
Pati idėja visai įdomi. Patiko mintis apie tai, kad katės gali valdyti kosminius laivus mūšio metu.:)
Kiek kreivokai atrodo kosminiuose laivuose esantys kulkosvaidžiai... Kuo blogai dvigubai daugiau lazerių?:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-17 19:15
Ferrfrost
Verzlus. Linkiu sekmes! :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-17 16:20
Flax
Daug dėmesio mūšiui, o kūrinio idėjai - vos paskutinė pastraipa. Jeigu katė tokia protinga, tai kodėl jai tiek neproporcingai mažai dėmesio plyginus su žmonėmis? Pritariu Weird Star - stiprioji kūrinio pusė liko neišplėtota.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-17 15:14
Weird Star
Paveikslėlinio pasaulio vaizdo oi kaip mažai, bet idėja su katėmis yra kūrinio stiprioji pusė - tik būtų neblogai, jei ji plėtotųsi, jei kūrinys būtų ilgesnis, jei saulė būtų šviesesnė ir visi kas rytą gautume nemokamą porciją ledų:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 25]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą