Vienatvės delnuose

Tavęs nėra.
Nebus gal niekad.
Tik šaltos sienos spaus mane savuos delnuos.
Raudona saulė mane palieka,
Riaumoja vėjas mėlynos žiemos, -
Jis vienišas taip pat.

Tavęs nėra.
Nebus gal niekad.
Tik pilkos žvaigždės juoksis ir žydės skliaute.
Sušalus žemė mane palieka,
Dejuoja laikas beribėj erdvėje, -
Jis vienišas taip pat.

Tavęs nėra.
Nebus gal niekad.
Tik mano siela negalės liūdėt. O ne!
Pavasaris manęs - nebepalieka.
Įkvėpiu oro pilna krūtine
Ir apsvaigstu...
Aš vienišas?
Na, ne!
O tu?