Vitrinų languose veidai,
netalentingi - tik gražūs,
atvėsusiais šešėliais ieškantys draugijos.
Jie neverkia ir nedėeuoja,
neprašo valgyti ir meilės –
tik parduoda,
niekieno nepaklausti: ar jiems šilta.
Naktim jie liečia vienas kitą,
nusimesdami mados likučius
bučiuoja skaidrų stiklą.
Vos tik gaidžiui užgiedojus
sustingsta, bet nemiršta.