Sapnuosiu ir svajosiu ketvirtadieniais, tinka?

Nėra tavęs, tai sapnuoju. Vis panašiai... Esi katastrofa, tai lėktuvas rėžiasi į mano namą - sužeistų nėra. Tai sūkurinis uraganas, kuris išdaužo mano daugiaaukščio langus ir po žemėm pakasa daug žmonių. Apima paniška baimė. Prabudus susivokiu, kad va taip panašiai bijau nebūti su tavim. Ypač kai nesi, kai stengiesi nebūti. O juk myliu, kad būtum.

***
Šiąnakt įsisapnavau tavo abejingumą. Pats skaudžiausias dalykas per 3 gyvenimus. Aš tave noriu matyt, bet slepiuosi po tavo kepure su bryliais. Keistuolė. Nieko taip nebijau, kaip nematyt tavęs...
Tu toks šaltas vis tiek mane pamatai, bet apsimeti nieko nevykstant. Nors griūk ant žemės ir graužk bordiūrą. O sunku, o skęstu pyktyje. Matomai vėl sugalvojai mane pakankinti arba tikrai viskas nebesvarbu. Kyšteli pagaliau priėjęs mediniu veidu man savo fantastiškom jėgom įrašytą CD-ROM. Malonu iš tamstos pusės ir romantiška, ane? Iš mano irgi, nes paimu plastmasinėm rankom. Ačiū nesakau, nes gniaužia kvapą raudono permanentinio flomasteriuko užrašas: „ (stengiuosi pamirsti) bet noriu tik apkabinti“. Ten dainų, kurios tave kankina dėl manęs, mixas, žinau mintinai... Brangiau už auksą bobutės stalčiuj ir visus pinigus, kiek neturiu.

***
Kai mes mylimės, mes nesimylim. Kūnas ne taip svarbu. Lyg būtų totalus susilydymas viso tavęs į mane ir atvirkščiai vienu metu. Be jokių galų ir pakalnių. Absoliutus nerealumas. Be to, praėjo kone septyniolika šviesmečių, bet vis tiek tu visas manyje dar labiau įsišaknyji. Gaila, kad nemoki pasakyt ir tu. Vis įsiciklinęs ties tradicinės romantikos žodelių, kurie pusę malonumo sukarpo. Kol turėjom artimiausių planų, visas virei iš originalumo, dabar likau tik aš su savo pirštukais ant mygtų.

***
Pasiekei tokį didumą manyje, kad net akys verčiasi iš ausų. Vaizdas toks, lyg visi matytų, bet nedrįstų pasakyti, kad iš manęs kažkas landžioja, nes tai baugiai džiugu. Bet baugiai. Pasimato arba akyse - šelmiškai degu, arba tylioj šypsenoj. Tiesiog nieko nesakau, bet kalbu ir dar kažkaip vadinuosi. Atseit tai reikšminga kosmoso kloduose.

***
Jau net sunkus pasidarei. Vos paeinu per gyvenimą. Rodos, paklydau. O tu realus. Realūs ir klausimai, planai, punktukai, paskaičiuota. Kitaip negalima juk - reikia žinoti. Gaila...

***
Esu nenormali turbūt. Skrajoju - tai gera nuotaika, nors šokinėk, tai susiraukus, aišku dėl ko, bet pasakyt net sau negaliu. Nesusivaldyčiau rizikuoti, nors tokia protinga save laikydavau GI. Žinojau, kas teisinga ir nedraudžiama, o ką iš manęs pasidariau dabar aš.
Pati sau atrodau kaip geltona servetėlė su meškiuko akutėm ant vadovo preciziškai nudulkinto stalo.
Vidinės ramybės neįjungsi? Tamsu kaip rudam kamine.

***
Esi mano išimtis, bet neišimu.