Kol laikas sustos
Kol medžiai sustings
Kol paukšiai nebegalės kilti į dangų
Būkime kartu.
Aš būsiu kurčia kitų jausmams,
Kol būsime kartu
Neskaičiuosiu laiko, neardysiu bangų
Nešauksiu, negąsdinsiu medžių...
Kol rytais kils saulė, kol leisis - būkime kartu
Kol vėjas pūs, kol medžiai mojuos - kartu...
Kol kregždės sveikins grįžusią vasarą
Kol žiedas skleisis iš po žiemos ūkų
Kol rasa lapelius maitins
Kol smilgos kurs melodiją - tik kartu...
Ar matai? Dar kelias ilgas. Kur tu?
Ten? Už horizonto? Kur tu?
Užsimerkusi bandau išgirsti - tik vėjas ūžia..
Einu taku, neatrastu, lygiu..
Vien saulė kaitri, o vėjas dingo
Tvanku - nei lašo, nei gėlių
Žolė nudžiūvusi, reikalauja lietaus
Reikia ir man tik vieno žmogaus..


Cukinija








