Dovanos

Aš tūnojau šešėliuos savo visą gyvenimą,

Pasiėmęs draugėn baikščią viltį ir nerimą,

Paslaptim aš buvau, medžiais augau plačiais,

Pirštu, į dangų rodančiu, nusėtu bučiniais.



Nutraukit man rankas, numeskit - lai gulės,

Nes nesustosiu kasęs duobę po duobės.

Kam palieki tuščias, prireiks - ir kryžium puoši?

Šulinius kasu kasu... nejau žabangas ruoši?



Manasis laikrodis sustos tik kartą,

Kai jį prisukusi ištars - gana, neverta,

Kai dykumą pasėjęs vėjas vers namus,

Išbirs didžiausi lobiai pro pirštus:



Raktas - tai vienintelei saugot įteiktas,

Kvietimas - kai gali ateiti ir išeit vėl,

Skydas - skirtas nuogai krūtinei apgint,

Durklas - jei nekęsti imtum - sunaikint.