Upeliukas ir žuvytės

Prasibudęs upeliukas
Mato: oras nuostabus.
Teka, gurga, raitos sukas -
Nesidairo į krantus.

Sveikina jisai kiekvieną,
Nesimatė juk seniai.
Kaustė ledas visą žiemą,
Pasiilgo jo draugai.

Akmenukai lyg saldainiai -
Kaip straksėt per juos smagu!
Sraigė traukia linksmą dainą,
Nors negirdimu balsu.

Žnyplėmis vėžys pamoja,
Šypsos varlės jam žaliai.
Siunčia bučinius bekojai
Buožgalviukai - jų vaikai.

Upeliuką jie brangina -
Šis linksmuolis - jų namai.
- Sveikas! - šaukia iš nendryno
Visokiausi vabalai,

Dusios ir vandens čiuožikai,
Tie, kur niekad nenuskęs.
Jau pasveikinti beliko
Auksažvynes žuveles.

Kur jos? Niekur nesimato...
Gūžt upelis bangeles.
Pažvelgia į krantą statų,
Prie žolių sutinka jas.

- Sveikos gyvos? Ko nelinksmos?
Gal susirgot? Gal bėda?
Auksažvynės galvas linksi:
- Upeliuk, čia per tave!

Šaltuonėlis net sutriko...
- Kaipgi taip? Ką padariau?
- Bandėm žaisti - nepavyko,
Kol supratom pagaliau -

Reikia vandeny pamiršti
Ir kvadratą, ir krepšinį...
Metam - kamuolys į viršų!
Jau ko griebtis, nebežinom.

Bandėm žaidimus kitokius -
Kad ir tenisą suskelt.
Kamuoliukas pūkšt iššoko!
Atsinešt virvutę gal?

Bet nesisuka virvutė...
Šokinėt neįdomu.
Nebenorime čia būti,
Nes neturim pramogų!

Upeliukas pasiklausęs
Akmenukais strykt pastrykt,
Laumžirgis sparnais ilgiausiais
Net negali jo pavyt!

Nutūpia ant nendrės lapo
Kiek pailsinti sparnų,
Ir žuvelėm jis pasako:
- Taip šnekėti negražu!

Jūs už vėją čia greitesnės
Ir už paukštį danguje.
Kamuolį į krantą meskit,
Nebežaiskit su virve.

Vandeny tiktai jūs vikrios,
Upeliukas jums namai.
Čia iš mažulyčių ikrų
Išsiritot neseniai.

Tai pasukite, žuvytės,
Savo galvas bent dabar:
Ką upeliui pasakyti?
Kokį žodį jam ištart?