Labai.. inovatyvus sakyčiau, jei nesiečiau lyr. subjekto su autore. Sieti nuodėmė, bet o kas be nuodėmės? Atvirai sakau - tikėjaus visai kitokios pabaigos. Narvelyje ne tik mama tupi, narvelyje tupi ir budinčioji. Bet gal ir gerai. Kartu sutupdyti paukščiai narve vis apie ką nors čiulba... O po vieną gi miršta, kaip neišskiriamieji. Turit viena kitą, o tai yra daug.
Beje, vaizdžiai aprašytas vaizdas. taip ir įsivaizduoju kambarį, rytais įlendančius saulės spindulius, kai tuo tarpu už lango tik kaukia miesto autobusai.
Labai jau įdomūs komentarai. Kai kam net mamų tema netinka. Taip, matyti seną sergantį žmogų nelengva. O jeigu tas žmogus tik guli arba pasodintas, apramstytas, ačiū Dievui, dar šiek tiek pasėdi? Jeigu jis maitinamas, pats jau nepavalgo? Jeigu jis vartomas? Jeigu jis dažniausiai būna sąmoningas, supranta padėtį, ar jam, tam ligoniui, yra lengva? Ir šitai trunka ne savaites, mėnesius, o ilgiau. Patikėkit, jam yra labai sunku ir labai liūdna. Ir žiūrėti į tokį ligonį - vienas dalykas, o jam padėti - visai kitas.
Jūsų išsakytas mintis ir perteiktą liūdesį gali suprasti tik tie žmonės, kurie yra panašaus likimo.Linkiu stiprybės.Eiliukas gana gražus ir jausmingas. Singuliarinis Taškas, jūsų komentaras labai nevykęs.Nesuprantu, kaip galima nerašyti apie mamas, kai esame jų šventės išvakarėse?O tas žodis "atsibodo", tai labai nelaiku ir nevietoje.
Nieko cia nera neaiskaus,juk daugelis is mūsų gyvena narvely,jau žinoma sąvoka.Matant senutę,dar sergančią,nera lengva,bet ir negali būti sunku.Juk tai brangus žmogus,tas pats ir mūsų laukia.Mano mama tvarkosi su mumis lyg su mažais vaikais,komanduoja,nors mano seserys pensininkes.Kasdien jai atleidžiame ir toliau mylime.Linkiu visiems myleti savo mamas ir gerbti senatvę.Juk jos šiandien-mes rytoj
Nuomonė- be pradinio paaiškinimo eiliuko prasmė pasikeistų į eilinį buitinį siužetą. Nebent tą
paaiškinimą galimą surimuoti atskiru stulpeliu? Mamai priekaištas atrodo.?.Chm,nematau nei vieno pr. žodžio. Nebent nežinant kaip sunku slaugyti ir sirgti, pakritikuot ir norisi.. Ištvemės!
Noriu atsakyti Erato: tai ne kokie nors priekaištai, tai liūdesys. Mamos, visą gyvenimą praleidusios kaime, o dabar priverstos gyventi mieste be varnėno, gegutės,liūdesys. Plius dar prikaustyta prie lovos. Ne aš nematau lauko gėlės, bet Mama. Čia rašoma apie jos liūdesį.Tai apie kokius priekaištus Jūs kalbat?
Labai, ir dar kartą labai, liūdnas eilėraštis.
Ir labai netiko skliaustelyje prie pavadinimo įdėtas paaiškinimas... Jis būtų pakenčiamas po eilėraščiu, arba išvis jei jo nebūtų. Rašyk.lt skaitytojai labai išmoningi, sugalvotų kas kaip kodėl. Atrodo dabar, paskaičius, lyg tai būtų priekaištas Mamai Motinos dienos proga, kad Jūs turite ją slaugyti... Juk čia kilnus darbas turėtų būti, o ne skundas, kad nepamatomos gėlės ar varnėnai. Kasmet tie patys tie paukščiai, manau, reikia džiaugtis, kad mama apskritai yra.
Gal Motinos dienos proga kas nors parašys giedresnį eilėraštį.