Atskrisi su paukščiais

Viena palikus tyliai mirštu,
Grįžti - ir vėlei užgimstu.
Vynioju valandas ant pirštų,
O ten, jose - tik tu, tik tu.

Jei rytas pilkas, ūkanotas,
Tiesiu į dangų aš rankas.
Gal vien dėl to man sapnas duotas -
Tave regėt, kad nors ir kas.

Tiek to, kad nuo manęs toli tu,
Kad taip retai tave matau.
Nors siaustų pūgos, lietūs lytų,
Siunčiu aš svajones tik tau.

O kai vaiduokliu vaikštau baugščiai,
Kad neišgąsdinčiau kitų,
Jaučiu - atskrisi tu su paukščiais,
Ir vėl iš naujo užgimstu.