Mergaitės, kokios jūs fainos... (Tas pašnekesys priminė man senus laikus, prieš kokią vienuolika metų važiavom su savo geriausia drauge - puikiausia pasauly mokytoja, nuostabiausiu žmogumi, mirė 2000 metais vėžiu - Vilniuje mikriuku. Į seminarą kažkokį važiavom. Kalbėjom, gerai atsimenu apie tokius klijuojamus pelių spąstus. tada reklama ėjo per teliką, kad suvynioji prilipusią pelę į maišelį ir viskas. Švaru, gražu. O kaip pelė? apie tai tada ir kalbėjomės. Važiavo dar toks solidus vyriškis su juodu ilgu paltu. Įtartinai dėbčiojo į mus. Tada paprašė vairuotojo, kad sustotų. Išlipdamas atsisuko į mus ir pasakė: Mergaitės, kokios jūs fainos... Kažkodėl man iškilo tie žodžiai iš atminties, kai apie sraiges čia ginčijamės. Bet, prašau, valgymui į Paryžių nereikia...)
Skuba sraigė, skuba, bet kiekvienam savas greitis. Pagal Jurgį ir kepurė:):):) Cypsi, tik nesakysiu kada, tikrai cypsi taip keistai. Aš jas sudėlioju ornamentu o jos "skuba" pasišalint... Labai įdomu stebėti. Ypač į pavakarę, prieš saulei nusileidžiant
Ačiū, Mikiuk, bet į Paryžių ne tam:):):) Paryžius, kad būtų sraigytė suvalgyta;) O sraigės tikrai cypsi tokiu keistu balsiuku, prie mano bityno jų begalės.
Ta mažutė visureigė tokia miela. Na ir kas, kad tyli? Apie cypsėjimą tik nežinau... Gal geriau: dairos, žiūri, skuba ar pan? Linksma su Paryžiumi. Skelčiau dar ketureilį:
Ten nematę dar madų, Kad kas puoštųsi... namu! Būtum modeliu raguotu, Gal diplomą kokį duotų?
ar pan., kad būtų aišku, ko tu į tą Paryžių kvieti. Šaunus eilius. Nuotaiką pakėlė.