Gerai, kad nevisas Baltušis pardavė,
Kad liko vienas kitas spindulys.
Pusnis iš dulkių nuo senų skrynių nupūtę,
Surandam dar į tėviškę duris.
Gerai, kad pėdos Salomėjos dar garuoja,
Ugniniu antspaudu ant sniego keteros.
Kad dar prie gomurio saldžiai prikibus miega
Dalis cukruotų Cvirkos avinų bandos.
Kad dar šešėly po altoriais pasislėpęs,
Pavasarėlis kenčia nuo jausmų audros.
Kad dar atsimenam naminės (duonos) kvapą,
Kad bent vaidinam nepamiršę Lietuvos.


Melynuke
















