Žiedų laiškanešiai

Vienąkart stora kamanė
Lįst į avilį sumanė.
Jai nuo alkio akys raibsta,
O bitelės - turi maisto.

Saugo avilį budriai
Bičių paskirti sargai.
- Kas tokia esi? Iš kur? -
Sunerimę ima zurst.

- Aš kamanė alkana,
Nesėkminga ši diena -
Niekur neradau nektaro...
Įsileiskit, būkit geros.

- Ar tik nemeluoji tu?
Pilna žydinčių gėlių!
- Kad žiede tik lašelytis...
Nusibodo tiek skraidyti!

Noriu prisivalgyt daug -
Taip kaip jūs - saldaus medaus!
Atsargų pilni koriai.
- Jų neliečiam, juk žinai.

Tas medutis - dovana.
Čia - tradicija sena...
Juk nuo amžių mus globoja
Žmonės - na... tokie dvikojai.

Štai kokius namus padaro!
Net per speigą šilta, gera.  
Nes, kai gėlės po sniegu,
Tektų mirt visoms badu.

Tai maitina mus žmogus,
Kol žiedeliai vėl prabus,
Saugo šeimą nuo ligų...
Nedėkot - nemandagu.

Bet ne vien medus svarbu -
Turi bitės pareigų:
Kas pavasarį, sesyt,
Žiedus lekiame lankyt.

Jie kvapais, spalvom vilioja,
Nes neskraido, ir be kojų.
Kiekvienoj gėlėj mes girdim
Plakant po mažytę širdį.

Ir žiedelis, net mažiausias,
“Ar matei gėlytę? - klausia, -
Tokią pačią, kaip ir aš?
Jai linkėjimus nunešk!

Šen bitele, šen ratuota“, -
Ir laiškelį mums įduoda.
Kupiną brangių dulkelių,
O jose - pasaulis žalias.

Tą laiškelį - meilės lobį -
Po širdim gėlė priglobia.
Tik dėl jo, žinok, žiedynas
Savo sėklą subrandina.

O už tai, kad paštas veikia,
Juk užsimokėti reikia.
Už mažytį saldų lašą
Laiškelius bitelės neša.

Štai korys didžiausias šitas
Iš nektaro sulipdytas.
Juo tikrai didžiuotis galim,
Nes aplankėm tiek žiedelių!

Oi, kamane, po šimts širšių!
Pasakyt vos neužmiršom,
Kad daugybė augalų
Klausinėjo, kurgi tu?

Dobiliukai raudonieji
Ašaras graudžias tik lieja...
Laiškelius į viršų tiesia
Ir dejuoja: „Nesuspėsim... „

Mes pagelbėti negalim -
Nepasiekiam tų dulkelių,
Nes tik tu - kokia garbė! -
Dobilų laiškanešė.

Visa tai, ką išgirdai,
Tu žinojai juk seniai.
Jau plepėt neturim laiko -
Žiedelius lankyti reikia!

Jei darbuosies visada,
Būsi šičia laukiama.
Še medaus kruopelę skanią...
Bet nebeėmė kamanė -

Gėda jai... Akis nusuko
Ir zum - zum prie dobiliukų!