Buvo o gal nebuvo?

Buvo jūra
be bangų,
naktys šviesios
ir be žvaigždžių.

Svajonės buvo
beprasmės,
miegas buvo
be sapnų.

Jausmai atsirado
be pagrindo,
todėl viskas baigėsi,
net neprasidėjus.

Buvo jūra-
tai žydra, tai pilka,
tai žalia-
tu buvai taip toli,
nors buvai šalia.

Mes galėjome
tapt artimi,
nors išlikom šalti
svetimi.

Buvo pokalbiai
be žodžių-
tik žvilgsniais.
Buvo kalbėta,
bet apie nieką -

apie tai,
kas svarbiausia
buvo nutylėta...

Buvo nerimas, aistra,
geidulys,
netikėti nuogų kūnų
prisilietimai-

tokie karšti,
kaip ir saulė vidurvasarį,
tokie svaiginantys
iki alpulio.

Taip viskas buvo.
O gal sapnavau?
Gal viską tik
išsigalvojau?

Nuotraukose yra jūra,
yra kalnai,
Norvegijos
baltos naktys yra,

bet tavęs niekur nėra...
...............................
gal tavęs ir nebuvo??