Mikė LilikėAš turiu vieną bėdą, ir seną -
Man svetimkūnis gerklę kutena.
Pabandžiau iškrapštyt - negaliu.
Ta liga paūmėja kaskart,
Kai šalia kas nors pradeda verkt.
O aš ašarų taip nekenčiu...
Mažametė patėvio išžaginta,
Vėžio skausmą malšinanti adata
Ar praradusio žvilgsnis sunkus.
Paralyžius prie lovos prikaustęs,
Kai į niekur šeima išsikrausto
Ar palydint į kapą vaikus.
Iš gerklės išsiplėšt! Ir tą akmenį
Sviest aukštyn - tavo langus ištvatinti!
Atgailausiu aš, tau pasipriešinęs...
Priekaištausiu, bučiuosiu tau kojas,
Ką galiu negaliu paaukojęs.
Tik paimk mano ligą ir... priežastį.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-04-24 00:44
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-06 16:09
"Tik paimk mano ligą ir... priežastį."
Tik atradęs tikrąją priežastį, gali kažką pakeisti. Deja, tikrosios priežasties, dažnas ieško ne ten, kur (pasak išminčių) reikėtų ieškoti. Tikroji priežastis - ne kūne, bet - gyvenime. Tvirtai tuo tikiu. Jums linkiu to paties. Sėkmės. Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-04 13:30
Atėjau. o Benas jau labai daug ką pasakė. :)
Et. Bet atėjau, po ilgo laiko, kai kvietėt. Man gražu. Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-26 23:52
Priekaištausiu, bučiuosiu tau kojas,
Ką galiu negaliu paaukojęs. Tik paimk mano ligą ir... priežastį. Labai gilu... Skausmingai gilu... Aš krapštau tuos gumulus... Tu taip gražiai viską taip paprastai subtiliai išreiškei:) Ačiū Tau:) Tu tik rašyk:) Sėkmės, meilės ir kantrybės:) Visada Tavo ir su Tavimi Rasa K-K Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-26 21:26
Iš gerklės išsiplėšt! Ir tą akmenį
Sviest aukštyn - tavo langus ištvatinti! Atgailausiu aš, tau pasipriešinęs... Priekaištausiu, bučiuosiu tau kojas, Ką galiu negaliu paaukojęs. Tik paimk mano ligą ir... priežastį. - be žodžių... Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-26 09:49
sugebėt rašyt apie tai eilėmis suprantamai ir šitaip įtaigiai ne kiekvienam skirta, o jums pavyksta.
nekreipkit dėmesio į tuos, kurie negirdi širdimi. Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-26 01:42
Ir nors cia dauguma tave zino kaip pukiai vaikams kuriancia dabar pazinos ir kitaip jei ir jiems tai paliko toki ispudi kaip kad man.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-26 01:37
begemotas lieka begemotu.... labai stiprus eilius.Panaudojai tokius stiprius isireiskimus nepaversdama ju banaliais. Tai nera lengva,labai sunku tiesa sakant. Ant ribos parasyta todel labai geras,nes ta riba taip sunku rasti. As vis dar svajoju sukurti viena vieninteli tobula eiliu ir tada nebekurciau.Jei sukurciau tobula eiliu is visu kada skaitytu ,jis butu panasiausias i si.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 23:34
Atvirai sakant sukrete skaitant:( Toks skaudus ir liudnas.Tikra nelaime, kai gyvenime taip buna:( Net komentuoti man sunku:(
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 21:59
Išbarškinti ir baigta. Visi mėgsta dejuot, linguot į aimanų taktą, bet paimti pagaliuką ko tais rankos nekyla.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 20:26
perskaičiau. mintis viena: ar autorius\autorė žino kas yra poezija?
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 17:14
...dėl "status Q", galima kartelį ir savo principus sulaužyti... ne dėl to, kad aš "noriu" (pvz., kaip kokia "Riva"), o todėl, kad tai būtina padaryti, dėl "šventos pusiausvyros", idant neišsikerotų piktavalių skleidžiamas chaosas...
5 Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 13:50
Na taip, tikrai nėra mano kirpimo eilėraštis, skirtingas nei aš mėgstu ar rašau. Bet minčių sukėlė kažkokių, tai jomis pasidalinsiu. :)
Pirmiausia tai norėčiau pasakyti, kad man rimavimas kažkodėl 9/10 atvejų siejasi su humoru. Ir iš pradžių (beveik nekreipdamas dėmesio į pavadinimą „Liga“) skaičiau jausdamas lengvą šypseną. Nes „seną - kutena“ kuria tam tikrą nuotaiką. Šiaip čia gražus kontrastas, bet ne apie tai aš. Iš tikro tokie žodžiai kaip „kutena“, „iškrapštyt“ yra savaime žaismingi ir tokią nuotaiką sukuria eilėraščio pradžioje. Jei buvo sumanyta parašyti liūdną eilėraštį, tai reikėtų pagalvot apie tuos žodžius. Nes pradžia yra daug. Ir visgi palengva ta šypsena, kuri buvo, taip ir liko, tačiau įgavo tokį skaudų atspalvį. Gerai buvo pastebėta, kad emocija pasikeičia maždaug nuo trečio posmo. Pagirti norėčiau už įtampos kūrimą. Na, gal ne įtampos, bet liūdesio lygmuo kyla ir paskutinė eilutė „Tik paimk mano ligą ir... priežastį.“ suskamba išties įtaigiai, skaudžiai, dygiai. Geras eilėraštis yra, galiu pasakyti. Bet man reikėjo šiek tiek įsiskaityti. Gal dėl to, jog stengiuosi aplenkti rimuotus eilėraščius (beje, rimuojat šauniai, tuo įsitikinau ir keletą kitų eilėraščių paskaitęs). Dar norėčiau pažerti saujelę šiokių tokių pastebėjimų. Kaip jau buvo minėta, struktūra gerai išlaikyta ir galima tik pasveikint dėl to. „Mažametė patėvio išžaginta“ – čia žiaurus vaizdinys, staigus šuolis, bet kiek jame visko sutelpa... „skausmą malšinanti adata“ patiko labiausiai. :) Čia galima ir tiesiogiai suprast, ir metaforiškai. „Ar praradusio žvilgsnis sunkus.“ Čia iš ties perskaičiau „paraudusio“. Jei taip būtų, tai vėl būtų grįžtama į humorą lengvą. Bet su „praradusiu“ įspūdis kuriamas geras. Aš šiaip drįsčiau sakyti, kad trečias posmas geriausias. Kaip matot, kone visą jį pacitavau atskirai. Ketvirtas irgi geras yra. Dėl to, kad „išsikrausto“ ir vaikų palydėjimas į kapus turi glaudų ryšį. Na, suprantat, išsikraustymas į kitą gyvenimą. Nežinau, ar pagalvojot apie tai, kai rašėt. „Iš gerklės išsiplėšt!“ tai man truputį per daug dramatiška atrodo. Kitur paliekamas toks uždaras skausmas, kuris yra savotiškai žavus. Žmonės žavisi tais, kurie patyliukais sugeba iškęsti didžiulį skausmą. Na, tokį eilėraštį būčiau aš daręs, bet tai tik aš. Kaip minėjot, visai kitaip rašot. :) Prieš paskutinėje strofoje apskritai per daug šaukimo, įžūlumo lengvo gal. Beje, žodis „ištvatinti“ vėl grąžina į pajuokavimą, kas, mano galva, čia jau tikrai negerai. :) Na, o paskutinis posmas kalba pats už save. Iš tikro man užkliuvo tas faktas, kad eilėraštyje minima vyriškoji giminė. Man labiau patiktų, jei moteris kalbėtų. Juolab, jei jūs esate moteriškos lyties (o manau, kad esat). Dabar eilėraštis nutolsta nuo jūsų, na, nėra tos dalelytės asmeniškumo, kurios norėtųsi. Asmeniškumo yra, bet tos pagrindinės grandies ne. Tarsi vyšnia be kauliuko. Aišku, kauliuko niekas nevalgo, bet negi bus tuščiavidurė vyšnia ir apskritai, kaip tada nauji vyšniamedžiai atsiras... :) Tai va, šiaip geras eilėraštis, parašysiu 4 ir iškart atsiprašysiu už tai... Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-25 12:50
Karais del kitu bedu, problemu labiau kenciam nei del savu, bet tkiu jausmu maza- tyro zmogaus zinojimas, kur melas, kur neteisybe.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-24 21:06
Tik paimk mano ligą ir... priežastį.
Tai jau taip... Privertėt susimąstyti... Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-24 19:56
uh, tikras... tik gaila, kad tikri žodžiai taip ir lieka visada tik žodžiais...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-24 18:32
Kartais tikrai norisi isdauzyti Dievo langus, kad isgirstu, kad pazvelktu ka apleides... stipru!
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-24 10:14
struktūra labai įdomi, bet puikai išlaikytta iki pabaigos ir nesuklysta ritme niekur! Už tai riebus pliusas! Eilėraščio emocija nuo trečio posto kažkaip labai staigiai pasikeitė (nebuvau nusiteikusi). Nežinau ar kam yra taip buvę, bet toliau ligi pabaigos suskaičiau su toks jausmas - pašiurpusia galvos oda. Bet šiaip darbas tikrai stiprus!
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |