simfonija

Per teliką groja simfoninis orkestras
Tarsi visos muzikos manifestas
Turi sujaudint, pravirkdyt, užjaust
Turi sukelti dvasinį virpesį.

Išsidrebiu sofoj, nuraminu raumenis
Bandau išgirsti visus jaudulius
Ir išgirstu paprastą klausimą
Ką vakarienei valgysi?

Atsakau, kad iškeptų kotletus
Ir leistų klausytis orkestro
Kad išgyvenčiau dvasinį sukretimą
Užčiuopčiau prasmę ir būtį.

Pulteliu pagarsinu klasiką
Ir mintyse įsivaizduoju pasaką
Kaip saulė ištiesia spindulį
Ir glosto mano kūną.

Girdžiu kaip trakšteli mygtukas
O jį palydi mano šauktukas
Kažkas perjungė kanalą
Ir atsisėdo šalia žinių pažiūrėt.

Ten žmonės vienas kitą papjovė
Kažkas kažkam į veidą spjovė
Suprantama juk gyvenimas verda
Juk nieks nebesvajoja.