embriono poza sulankstau gyvenimą –
pailsėk, mielasis, pailsėk...
man nedaug tereikia,
nors jau galima –
ne pirma pilnametystė,
bet vis tiek
nedrįstu, nemoku, gal nenoriu
daug sugriebus ilgai atgailaut
ir lipdau lyg bitė savo korį,
kad galėtumei iščiulpti ir
išspjaut