Kovinis

Naktis į mus, o mes į naktį įsikniaubę;
Dar įsikibę laikomės viens kito sutarties,
Kuria numatėme iš anksto - be paliaubų,
Be atleidimo, be leidimo suartėt.

Ir mūsų lūpų kuždesy atgimsta Dievas:
Kaskart atrodo, kad sutvers abu iš naujo.
Kaskart toksai goslus ir drėgnas
Prasideda per kovą, nepraliejant kraujo.

Esi lengvai pažeidžiamas, sužaidžiamas,
Kada į rytą kasas paskutinė valanda.
Ir mėnuo tartum girtas leitenantas leidžiasi
Į išgulėtą apkasą, kur mūsų dar akimirkai nėra.